Būtų naudinga prisiminti D. Trumpo pareiškimą apie tai, kad jis vienodai pasitiki tiek Vokietijos kanclere Angela Merkel, tiek ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, „Project Syndicate“ rašo Wolfgangas Ischingeris. Ar tai reiškia, kad JAV ketina plėtoti lygiavertę politiką tiek su Europos Sąjunga (ES), tiek Kremliumi?

Šis klausimas yra prasmingas. D. Trumpas aiškiai parodė, kad egzistuojančios darbinės partnerystės, sąjungos, taisyklės ir protokolai jam rūpi nedaug. Jo įrašuose socialiniuose tinkluose – į žiniasklaidą nukreipta pykčio banga, nepriklausomų teisėjų puolimai, kaltinimai konkretiems asmenims, bendrovėms ir tarptautinių organizacijų vaidmens menkinimas. Net jei JAV D. Trumpo prezidentavimo periodu ši šalis bus vertinama kaip Europai nepalanki sąjungininkė, vis tik atsisakymas šios šalies kaip partnerės (minčių imtis štai tokių veiksmų ir tai padaryti kuo greičiau kyla kai kuriems asmenims Europoje) taptų klaida.

Viena vertus, Europa neturėtų ignoruoti JAV daugumos, balsavusios už D. Trumpą, nuomonės. JAV pilietinės visuomenės įsipareigojimai ir JAV teismų sistemos reakcija parodė europiečiams, kad tokios Jungtinės Valstijos, kokias jie pažįsta ir itin vertina, nepasiduoda įtakai ir nėra pakištos po padu. Užuot nusisukę nuo JAV turėtume bendradarbiauti su tais amerikiečiais, kurie lieka ištikimi transatlantinės bendruomenės vertybėms. Tarp šių asmenų yra ir JAV naujosios administracijos narių, išreiškusių aiškią paramą transatlantinei partnerystei ir nenutrūkstamų darbinių ryšių palaikymui, jau nekalbant apie D. Trumpo priešininkus Kongrese – tiek demokratus, tiek ir respublikonus.

Maža to, santykių nutraukimą palaikantieji mano, kad visame pasaulyje egzistuoja į vieną koloną surikiuoti partneriai, pasirengę ginti liberalią pasaulinę santvarką kartu su Europa. ES galėtų pritarti Kinijai, kad naujoji protekcionizmo era bus pavojinga. Vis tik be šio klausimo ES ir Kinijai kažin ar pavyktų rasti daug sąlyčio taškų. Ilgalaikėje perspektyvoje liberalioji pasaulinė santvarka gali atlaikyti išbandymą laiku tik tokiu atveju, jei ją parems abu transatlantinės partnerystės stulpai.

Užuot nusisukę nuo JAV turėtume bendradarbiauti su tais amerikiečiais, kurie lieka ištikimi transatlantinės bendruomenės vertybėms. Tarp šių asmenų yra ir JAV naujosios administracijos narių, išreiškusių aiškią paramą transatlantinei partnerystei ir nenutrūkstamų darbinių ryšių palaikymui, jau nekalbant apie D. Trumpo priešininkus Kongrese – tiek demokratus, tiek ir respublikonus.

Galiausiai raginimai Europai tapti strategine JAV atsvara – itin ambicinga idėja, tačiau iš tikrųjų jokio pasirinkimo nėra. Trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje europiečiai negalės apsieiti be JAV saugumo garantijų. Taigi privalome dirbti, siekdami įtikinti JAV naująją administraciją, kaip svarbu yra užtikrinti vieningos ir taikios Europos išsaugojimą.

Bet kuriuo atveju paprasta prielaida dėl Europos saugumo atotrūkio nuo JAV suteikia progą neužtikrintumui klestėti, o tai savo ruožtu atsispindi kylančiuose debatuose apie europietišką, o gal netgi vokišką atominę bombą. Šie debatai – fiktyvūs, nes paraleliai tikimasi keliamo klausimo, ar iš tikrųjų į europiečių interesų sąrašą patenka noras nutraukti šiuo metu egzistuojančius saitus, Europą siejančius su JAV, anksčiau, nei mums bus pasiūlyti vienokie ar kitokie konkretūs mus tiesiogiai liečiantys JAV sprendimai.

Vienintelis Europai tinkamas politikos pasirinkimas – maksimaliai glaudus bendradarbiavimas su JAV valdžia, nors tai tikrai nereiškia būtinybės nuvertinti itin didelį nerimą keliančių D. Trumpo pareiškimų.. Kontaktų glaudinimas ir įtakos darymas – štai reali politika, kurios reikia šiuo metu, net jei daugeliui europiečių ši idėja gali atrodyti nepatraukli.

Turimas galvoje bendravimas aiškiai suvokiant, kad gyvybiškai svarbių Europos interesų pažeidimas sukėlė rimtą transatlantinę krizę. Europai nepalankiausias veiksmų scenarijus – JAV valdžios vykdoma politika, gaunanti aktyvią paramą iš ES šalyse narėse itin įsigalėjusių dešiniųjų populistų, siekiančių ES griūties. Dar labai svarbu garantuoti, kad bet koks Rusijos ir JAV susitarimas neturėtų įvykti pažeidžiant Europos interesus. Kalbant apie branduolinį susitarimą su Iranu tenka pastebėti, kad D. Trumpo administracija turi būti informuota apie Europos nepritarimą jokioms naujoms sankcijoms, jei JAV vienašališkai pasitrauktų iš šio susitarimo.

Galiausiai raginimai Europai tapti strategine JAV atsvara – itin ambicinga idėja, tačiau iš tikrųjų jokio pasirinkimo nėra. Trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje europiečiai negalės apsieiti be JAV saugumo garantijų. Taigi privalome dirbti, siekdami įtikinti JAV naująją administraciją, kaip svarbu yra užtikrinti vieningos ir taikios Europos išsaugojimą.

Europa taip pat gali ir privalo ginti savo ekonominius interesus. Jei siekdamas populiarinti JAV pagamintas prekes D. Trumpas iš tiesų nori mokesčio, kurio pagrindu taptų prekės kilmės šalis, ES galėtų atsakyti grasindama imtis lygiai tokių pačių priemonių. Aptariant importo mokesčių ar į Rusiją nukreiptų Vakarų sankcijų, kurių galimai bus imtasi ateityje, klausimus pravartu nepamiršti akivaizdaus fakto – Europa vis dar JAV yra itin svarbi rinka. JAV ir ES apyvarta apytiksliai 37 kartus didesnė nei tarp JAV ir Rusijos, jau nekalbant apie tiesiogines transatlantinių partnerių investicijas iš užsienio.

Net jei D. Trumpas atmes šias įžvalgas, jis turi gerai pagalvoti, kiek toli nori Europą nuo savęs nustumti. Tam tikru momentu prieš D. Trumpą nukreipti judėjimai Europoje gali tapti labai sėkmingi, todėl kažin ar jis bus pajėgus įgyvendinti savo planus be stiprių ir artimų partnerių Europoje, ypač tuo atveju, jei veiks prieš Europos interesus.

Angela Merkel

Akivaizdu, kad šiuo metu Europa dėmesį turėtų sutelkti į savo interesus. Mes iš tiesų turėtume padaryti daugiau, nei tik stiprinti savo pačių saugumą. Nors daugelis esminių pokyčių įgyvendinama jau dabar, įskaitant ir Europos šalių ginkluotųjų pajėgų integravimo gerinimą, kelias sėkmingai funkcionuojančios savo saugumo užtikrinimo prasme ES link yra ganėtinai ilgas. Atsižvelgiant į pavojingą visame pasaulyje susiklosčiusią situaciją, Vokietija būtinai turi sustiprinti dedamas pastangas užsienio politikos, saugumo ir pagalbos besivystančioms šalims srityse.

ES glaudaus bendradarbiavimo, vidinio ir išorinio saugumo tikslai negali būti pasiekti išvengiant papildomų išlaidų. Noras išvengti biudžetinio deficito (būtent to šiuo metu siekia Vokietija) ateities kartoms nebus naudingas, jei dėl to teks susidurti su mūsų visų gerovės – taikios ir klestinčios Europos – pagrindo erozija.

Užuot su baime laukę naujo D. Trumpo pasisakymo socialiniuose tinkluose, europiečiai turėtų kloti Europos pagrindą, kuris jai suteiktų galimybę būti stipria, galinčia atlikti būtinus veiksmus ir ištikima Vakarų vertybėms. Laikydamiesi štai tokių pozicijų galime užtikrintai ginti pagrindinius savo interesus, palaikydami tinkamus santykius su JAV. Tai – geriausias atsakymas, kokį tik gali pateikti Europa.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)