Rusijos ultranacionalistas, svetainėje „Breitbart News“ pramintas Putino Rasputinu (tuo metu, kai tinklalapiui vadovavo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis strategas Steve’as Bannonas), iškilo kaip nieko gero nežadantis Kremliaus užsienio politikos tarpininkas, rašo bloomberg.com.
Aleksandras Duginas, dėl vešlios barzdos primenantis paskutiniojo Rusijos caro šeimą užbūrusį Sibiro mistiką, tikina atlikęs pagrindinį, nors ir slaptą, vaidmenį lopant Rusijos santykius su Turkija. Tokią nuomonę patvirtino ir aukštas pareigas einantis Ankaros pareigūnas. Atsižvelgdamas į tai, kokie veikėjai neseniai tapo Baltųjų rūmų šeimininkais, ir vadindamas juos ideologiniais sąjungininkais, A. Duginas užtikrintai reiškia optimistines viltis ir dėl geresnių Rusijos santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
Kai 2015 metais Turkija Sirijos pasienyje numušė Rusijos karo lėktuvą, aktyvusis filosofas pasinaudojo savo kontaktais abiejose šalyse, kad sukurtų galinį įėjimą, kuris padėjo Rusijos prezidentui V. Putinui ir Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui užbaigti vis pavojingesne tampančią nesantaiką. Tokią nuomonę išsakė į atsargą išėjęs Turkijos generolas, kuris skrido į Maskvą slaptų derybų.
Šis suartėjimas leido V. Putinui pergudrauti Baracko Obamos administraciją ir pasukti Sirijos civilinio karo įvykių eigą Basharo al-Assado naudai. A. Duginui, kurio nuomonę apie liberalizmo blogybes citavo S. Bannonas ir kiti kraštutinių dešiniųjų lyderiai, toks įvykių posūkis taip pat reiškė šiokį tokį Rusijos priartėjimą prie pasaulio, kuriam nebediktuotų Jungtinės Valstijos, vizijos. Ją įgyvendinti, A. Dugino įsitikinimu, pavyktų nuviliojant Turkiją nuo NATO ir sukuriant Rusijos ir islamiškų šalių paktą, įtraukiant į jį ir Iraną.
A. Duginas, sovietų karinės žvalgybos pareigūno sūnus, laikėsi nuomonės, kad tik būdamas nepriklausomas gali būti tinkamas tarpininkas sprendžiant valstybinės reikšmės klausimus. 55-erių metų demagogas, laikomas Jungtinėse Valstijose nepageidaujamu asmeniu dėl įtakos kurstant nesantaiką Ukrainoje, jokių oficialių pareigų neužima. Nepaisant to, jis yra teikęs patarimų V. Putinui artimiausiems asmenims, be to, parašė knygą geopolitikos temomis, kuria noriai vadovaujasi karinių pajėgų strategai.
„Galiu pasakyti žmonėms tai, ko negali joks oficialus pareigūnas, – sakė S. Duginas, televizijos kanalo „Tsargrad TV“ komentatorius ir vyriausiasis redaktorius, sėdėdamas Maskvoje esančiame šio naujienų transliuotojo centre. – Diplomatas sako tai, kas jam liepiama. O ką gali pasakyti karinių pajėgų vadas? Dar mažiau. O slaptosios žvalgybos pareigūnas? Apskritai nieko. Jūs nesuprantate, kur tiesa. Aš kalbu iš geopolitinės perspektyvos. Būtent todėl Turkija ėmė manimi pasitikėti.“
A. Duginui priskiriama kuo įvairiausių epitetų – jis buvo vadintas ir užsislaptinusiu fašistu, ir mistiku-imperialistu. Prestižinių pareigų Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto sociologijos departamente A. Duginas neteko 2014 metais, kai aktyvistai apkaltino jį kurstant genocidą: dėl ištarto Ukrainoje kovojantiems separatistams palaikyti skirto šūkio „Žudyti, žudyti, žudyti“ tūkstančiai piliečių pasirašė jo nušalinimo reikalaujančią peticiją.
Kremlius, per 2014 metais įvykdyta Krymo aneksiją suteikęs šiam atkakliam polemistui galimybę naudotis populiariausių kanalų eteriu ir skleisti kovinį ryžtą keliančias idėjas, visgi laikėsi nuo jo atokiai: mat jis kritikavo V. Putiną stokojant ambicijų užgrobti daugiau Ukrainos teritorijos.
Paklaustas, ar A. Duginas vaidino kokį nors vaidmenį mažinant įtampą su Turkija, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė neigiamai.
„Jis vertinamas kaip genialus filosofas. Deja, nuo genialumo iki beprotybės – vienas žingsnis“, – sakė V. Putino administracijoje dirbantis konsultantas politikos klausimais S. Markovas. Nors oficialiai A. Duginas jokių atstovo įgaliojimų neturi, jis, anot S. Markovo, „davė turkams tam tikrą labai vertingą patarimą“.
Kaip teigia S. Markovas, A. Duginas pasistengė, kad visi būtų patenkinti: lapkričio mėnesį, praėjus kelioms savaitėms po susitikimo Ankaroje su Turkijos ministru pirmininku Binali Yildirimu, jis suorganizavo Turkijos delegacijos, kurios sudėtyje buvo ir vienas R. T. Erdogano giminaitis, vizitą į Krymą. Ši kelionė pasitarnavo kaip atspirties taškas Rusijai, siekiančiai išteisinimo dėl V. Putino įvykdytos pusiasalio Juodojoje jūroje aneksijos, užtraukusios šaliai Jungtinių Valstijų ir Europos paskelbtas sankcijas.
Dešimtyse knygų ir begalėje tinklaraščių išdėstytos A. Dugino pažiūros pelnė jam įtakingo mąstytojo reputaciją ne tik Turkijoje, bet ir dažnai jo lankomame Irane, taip pat tarp Vakaruose pakilimą išgyvenančių Rusijos vadovybės palankiai vertinamų oficialiai valdžiai priešiškų partijų atstovų.
Pats A. Duginas sako, kad be Turkijos, į jo nuomonę įsiklauso tik dvi šalys – Iranas ir Jungtinės Valstijos.
Įsidėmėtina, kad pratarmę vienai A. Dugino knygai parašė profesorius iš Jungtinių Valstijų Paulas Gottfriedas. Šis asmuo yra ištikimas D. Trumpo šalininkas. Tai vienas iš pirmųjų politikos filosofų, pavartojusių terminą „alternatyvi dešinioji“ radikaliam konservatorių judėjimui įvardyti. 2016-ųjų liepą S. Bannonas svetainę „Breitbart News“ pavadino „alternatyvios dešiniosios reiškimosi platforma“. Maždaug po mėnesio jis prisijungė prie D. Trumpo vykdomos kampanijos.
Vaizdo įraše, kuriame kreipėsi į 2014 metais vykusią Vatikano konferenciją, D. Trumpo nurodymu atsakingas pareigos Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo taryboje einantis S. Bannonas gynė A. Dugino ir kitų gimtosios šalies suvereniteto siekiančių nacionalistų propaguojamas tradicionalistines pažiūras. Pats A. Duginas tvirtina, kad su S. Bannonu jam susitikti neteko.
Anot buvusio Jungtinių Valstijų ambasadoriaus Rusijoje Michaelo McFaulo, jei V. Putinas patikėtų A. Duginui svarbias pareigas valstybės saugumo tarnyboje, tai pasielgtų taip pat, kaip D. Trumpas, apsispręsdamas skirti S. Bannonui analogišką vietą savo administracijoje. Tokią nuomonę M. McFaulas išreiškė Maskvos radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklaraštyje.
Buvęs Turkijos karinės žvalgybos vadovas Ismailas Hakki Pekinas patvirtino, kad A. Duginas suvaidino svarbų vaidmenį sprendžiant dėl numušto orlaivio kilusį konfliktą su R. T. Erdoganu. Turkijos pareigūnas buvo vienas iš penkių Patriotų partijos narių, tarp kurių – jo bičiuliai atsargos generolas ir admirolas, 2015 metų gruodį skridusių į Maskvą, kur keturias dienas truko A. Dugino suorganizuotas susitikimas su dabartiniais ir ankstesniais Rusijos pareigūnais.
Vizito metu A. Duginas palydėjo Turkijos delegaciją į „ypatingoje vietoje“ esantį „slaptąjį kambarį“, kuriame ir įvyko susitikimas su jo paties rėmėju Konstantinu Malofejevu – multimilijonieriumi, turinčiu ryšių su Rusijos stačiatikių bažnyčia. Šiuos faktus I. H. Pekinas išvardijo duodamas interviu Ankaroje.
A. Duginas ir K. Malofejevas, kuriam, beje, Jungtinės Valstijos taip pat yra paskelbę sankcijas dėl nesantaikos Ukrainoje kurstymo, 2015 metais įkūrė televizijos kanalą „Tsargrad“. (Cargradas – tai slaviškas Konstantinopolio pavadinimas.) Šiuo metu televizijos kanalas pritraukia 20 mln. žiūrovų auditoriją. Tik per šią televiziją buvo transliuota pernai Maskvoje buvusio D. Trumpo patarėjo Carterio Page‘o pasakyta kalba.
Pasak I. H. Pekino, K. Malofejevą A. Duginas pristatė kaip V. Putino „dešiniąją ranką“ ir turkai netruko įsitikinti, kad šiam finansininkui iš tiesų nieko nereiškia „pasibelsti į V. Putino duris“.
„Todėl kelionė ir buvo naudinga. Žinojome, kad tai, ką sakome, bus perduota tiesiai V. Putinui“, – sakė I. H. Pekinas.
O pasakyta buvo tai, kad R. T. Erdoganas neturi nieko bendro su prieš mėnesį įvykusiu bombonešio numušimu. I. H. Pekinas teigia, kad jam ir jo kolegoms pavyko įtikinti rusus, su kuriais teko kalbėtis, jog atsakomybė už incidentą tenka priešiškai nusiteikusiems karinių pajėgų elementams.
Buvo užsimenama apie konspiraciją, kurią vykdė Pensilvanijoje gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno sekėjai, taip pat Jungtinių Valstijų ir NATO pareigūnai, suinteresuoti Rusijos ir Turkijos sukiršinimu. Taip tvirtino I. H. Pekinas, po kelionės į Maskvą Ankaroje pristatęs aukšto rango diplomatų ir kariuomenės vadų pokalbio apžvalgą.
I. H. Pekinas mano, kad du į atsargą išėjusius generolus ir buvusį admirolą A. Duginas pasirinko ne atsitiktinai. Šie asmenys buvo žinomi kaip R. T. Erdoganui priešiški veikėjai, kalėję dėl įtarimų mėginant nuversti valdančiąją vyriausybę. Dėl šios priežasties jų žodžiai pašnekovams iš Rusijos galėjo pasirodyti tikrai įtikinami.
Kovo mėnesį, kai Įtampa tarp V. Putino ir R. T. Erdogano tebebuvo juntama, A. Duginas nuskrido į Ankarą su atsakomuoju vizitu, per kurį turėjo pasikalbėti su R. T. Erdoganui artimais ir kitais įtakingais asmenimis.
A. Duginas tvirtino informavęs turkus, kad asmens, kaltinamo nušovus vieną iš Rusijos pilotų, bandžiusių saugiai nusileisti parašiutu, suėmimas užtikrins šalių santykių atkūrimo sėkmę. Jau kitą dieną, kovo 30-ąją, Izmiro mieste buvo suimtas dėl šio įvykio kaltinamas įtariamasis.
„Nurodoma, kad tyrimas vykdomas, o R. T. Erdoganas yra pasirengęs atsiprašyti“, – sakė Rusijos vadovams informaciją perdavęs A. Duginas.
Po trijų mėnesių, birželio 27-ąją, Turkijos ekonomikai patiriant nuosmukį dėl Rusijos taikomų prekybos suvaržymų, paskelbtų po orlaivio numušimo, R. T. Erdoganas pagaliau išreiškė apgailestavimą dėl įvykusio incidento ir taip nutiesė kelią galimam bendradarbiavimui.
Tačiau nepraėjus nė trims savaitėms, liepos 15-ąją, išsipildė K. Malofejevo ir A. Dugino „slaptajame kambaryje“ ištarti žodžiai – valdžios potvarkiais nepatenkinti karinių pajėgų vadai pamėgino įvykdyti valstybės perversmą.
K. Malofejevui priskirtą Rusijos prezidento dešiniosios rankos apibūdinimą pats oligarchas pavadino pernelyg perdėtu, o Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas paneigė bet kokius tvirtinimas, kad finansininkas kaip nors prisidėjo prie draugiškų santykių su Turkija atkūrimo.
Tuo metu, kai Turkiją sudrebino karininkų maištas, A. Duginas – asmuo, kuris žlugus komunizmo lūkesčių erai kartu su kitais bendraminčiais įkūrė Nacionalbolševikų partiją, buvo Ankaroje. Ne vienoje televizijos laidoje jis reiškė teigiamą požiūrį į Turkijos lyderių sprendimą pamėginti atkurti santykius su Rusija. Paskutinis jo duotas interviu buvo transliuotas valstybiniu Turkijos kanalu „TRT Haber“. Tai įvyko likus porai su puse valandos iki perversmo sumanytojams užgrobiant televizijos stotį.
Dėl surengto pučo R. T. Erdoganas apkaltino F. Guleną ir jo rėmėjus Jungtinėse Valstijose. Reaguodamas į tai, kas įvyko, jis ėmėsi griežtų priemonių F. Guleno pasekėjų atžvilgiu, o tai suartino Turkiją su Rusija. Gruodžio mėnesį, po turkų policininko įvykdyto Rusijos ambasadoriaus nužudymo Ankaroje, ši iš naujo sulipdyta partnerystė turėjo patirti išbandymą.
„Tai buvo paskutinis kadenciją baigiančio Jungtinių Valstijų prezidento administracijos ir globalistinių idėjų šalininkų bandymas sutrikdyti atgimstančius Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakė A. Duginas.
A. Duginas su pasitenkinimu stebėjo, kaip Turkija ir Rusija imasi iniciatyvos spręsdamos Sirijos krizę ir atima iš Jungtinių Valstijų visas jų turėtas galias.
Rugpjūčio mėnesį R. T. Erdoganas, pritariant V. Putinui, pasiuntė savo karius į Siriją, kur jie stojo į kovą su vadinamąja „Islamo valstybe“ ir Jungtinių Valstijų remiamomis Sirijos kurdų pajėgomis, kurias dėl sąsajų su autonomijos siekiančiais Kurdistano darbininkų partijos kovotojais Turkija laiko teroristiniais daliniais. Turkija užkirto kelią į Alepą bandantiems patekti kovotojams, taip suteikdama galimybę Rusijos remiamos Basharo al-Assado pajėgoms gruodžio mėnesį užimti buvusią Sirijos komercijos sostinę. Sausį dviejų šalių lyderiai inicijavo oro antskrydžius virš strateginių „Islamo valstybės“ pozicijų.
Ne kartą liberalaus Vakarų viešpatavimo baigtį prognozavęs A. Duginas pareiškė, kad D. Trumpo išrinkimas Jungtinių Valstijų prezidentu žymi takoskyrą, nuo kurios prasidės visiškai naujas pasaulio istorijos etapas.
„Neapsakomai įspūdinga, viena iš nuostabiausių mano gyvenimo akimirkų“, – pasakė A. Duginas po D. Trumpo inauguracijos.
Dešimtmečiais pliekęs Vašingtoną dėl nuolatinio siekio priversti paklusti žmoniją vakarietiškoms vertybėms, D. Trumpo iškilimą A. Duginas prilygina milžiniškam perversmui, nes šis Jungtinių Valstijų prezidentas pagaliau paskelbė galą net menkiausiam amerikietiškų prioritetų pamynimui.
„Jungtinės Valstijos ne tik nebėra priešiškos. Vadovaujant D. Trumpui ši šalis gali tapti sąjungininke“, – sakė A. Duginas.
Dabar visos A. Dugino mintys sutelktos į Europą. Čia jis mezga santykius su vyriausybėms priešiškomis partijomis, keliančiomis grėsmę septynis dešimtmečius telktai politinei ir karinei Europos vienybei.
Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose šiais metais įvyks svarbiausi šalyse rinkimai, todėl Rusijos polemikas pasirinko naują, tiesiai iš D. Trumpo kampanijos programos nurašytą šūkį. „Nusausinkite pelkę“, – štai kokia dabar A. Dugino mantra.
