28 valstybių Bendrijai gali tekti pasitenkinti mažesne grupe valstybių, kurios pritaria glaudesniam bendradarbiavimui, tačiau tai būtų susiskaldžiusios dviejų greičių Europos ženklas.

Apie planus kurti Europos prokuratūrą kovai su sukčiavimu, kuris Bendrijai kainuoja beveik 900 mln. eurų per metus, pirmą kartą buvo pranešta 2009 metais.

Tačiau jiems pasipriešino kai kurios valstybės, bijančios prarasti savo suverenitetą, kadangi siūloma tarnyba turėtų įgaliojimus tiesiogiai veikti daugelyje valstybių.

Europos Taryba pareiškė, kad nesama „vieningo pritarimo pasiūlymui dėl Europos prokuratūros įkūrimo nuostatų“.

Todėl pagal ES tvarką, mažiausiai devynių valstybių grupė dabar gali kreiptis į ES lyderius ir paprašyti, kad kitame viršūnių susitikime jie rastų būdą šiam planui įgyvendinti.

„Jeigu tai pasirodys neįmanoma, galima svarstyti bendradarbiavimo stiprinimą“, – pridūrė Europos Taryba, leisdama suprasti, kad grupė valstybių gali savarankiškai užsiimti prokuratūros steigimu.

Bendra prokuratūros įstaiga siekiama kovoti su sukčiavimu, kuris padeda kurstyti populistines ir euroskeptiškas nuotaikas Britanijose ir kitose šalyse.

Pasak Europos Komisijos, 17 šalių, tarp jų galingosios Vokietija ir Prancūzija, yra linkusios bendradarbiauti, tačiau 11 kitų, tarp jų Britanija ir Nyderlandai – ne.

„Tai būtų vienas pavyzdžių, kai (ES) sutartis leistų skirtingus greičius“, – sakė Komisijos atstovas Margaritis Schinas spaudos konferencijoje.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris sako, kad netikėtas Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš ES rodo, kad atėjo laikas kurti dviejų greičių Europą iš šalių, kurios pasisako už glaudesnę integraciją, ir tų, kurios jai priešinasi.