V. Putinas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu nuo jo atėjimo į valdžią 2010 metais buvo susitikęs kelis kartus. Rusijos lyderis pastarąjį kartą Vengrijoje lankėsi 2015 metų pradžioje ir tai buvo pirmasis jo vizitas į Europos Sąjungai priklausančią šalį po Krymo aneksijos ir agresijos protrūkio Rytų Ukrainoje.
Tačiau šių metų vizitas surengtas įvykus subtiliems pokyčiams tame, kaip Kremlius suvokia Vengriją. Rusijos prezidentas atvyko susitikti su V. Orbanu kaip su euroskeptišku lyderiu, kuris gali atlikti vaidmenį Europos scenoje. V. Putinas tikisi, kad Vengrija gali oficialiai siekti Europos Sąjungos sankcijų panaikinimo.
„Per pastaruosius dvejus metus V. Orbano svarba rusams išaugo, – sakė Vengrijos Mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrasas Deakas. – Per migracijos krizę jis parodė, kad gali pakelti savo lygį, kalbant apie Europos Sąjungos politiką, tad jis tapo tarsi alternatyva liberalioms Europos Sąjungoje vyraujančioms tendencijoms“.
„Pirmoji sankcijų iniciatorė“
Gerai matomas vizitas į Budapeštą Kremliui šiuo metu turi tiek simbolinę, tiek politinę vertę. V. Putinas nori parodyti Rusijos visuomenei, kad Rusija yra pasaulinė galia. Dar daugiau, tuo metu, kai Kremlius viliasi glaudžiai bendradarbiauti su naująja JAV administracija ir pagerinti santykius su Europos partneriais, Maskva taip pat gali naudingai parodyti, kad V. Putinas nėra atstumtasis.
„Budapeštas yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių sostinių, kur prezidentas V. Putinas gali laisvai jaustis, susitikdamas su žmogumi, kuriam būdingi jo paties pasaulėžiūros elementai, – sakė Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas. – Toks suvokimas leidžia Maskvai tvirtinti, kad ne visi europiečiai laikosi Rusijos vadovų vengimo politikos“.
Formali Rusijos prezidento ir V. Orbano susitikimo dienotvarkė – plataus diapazono, joje numatytas ir Pakšo atominės elektrinės projektas, dėl kurio statybos Vengrija pasirašė sutartį su Rusija, taip sukeldama siaubą Europos Sąjungos energetinės nepriklausomybės nuo Maskvos šalininkams. Tačiau V. Putinas ir jo aplinka atvyko į Vengriją turėdami vieną aiškų prioritetą: išskaidrinti ir sustiprinti V. Orbano opoziciją Rusijai taikomoms Europos Sąjungos sankcijoms.
„Rusai turi vilties, kad V. Orbanas pasisakys prieš šias sankcijas ne vien retoriškai, – tikina A. Deakas. – Rusams svarbu rasti Europos šalį, kuri bus to iniciatorė“.
Ar tai pavyks priimti – tai jau kitas klausimas. „Didelis klaustukas, ar V. Orbanas norėtų tai padaryti“, – sako A. Deakas
Nors V. Orbanas išreiškė savo antipatiją sankcijoms, kurias Europos Sąjunga įvedė Rusijai dėl jos dalyvavimo Ukrainos konflikte, nei vengrai, nei kitos sankcijas skeptiškai vertinančios šalys, tokios kaip Kipras, Italija ir Graikija, niekad nieko nepadarė, kad sankcijų atnaujinimas būtų užblokuotas. Kiekvieną kartą Europos Sąjungos blokas, vadovaujamas Vokietijos, pastatydavo jas į vietą, ir niekas nenorėdavo pažeisti nusistovėjusios tvarkos ir pasinaudoti veto teise.
D. Trumpo išrinkimas Maskvai suteikė vilčių, kad sulaukdamos mažesnio Vašingtono spaudimo kai kurios Europos šalys labiau sieks sankcijų Rusijai sumažinimo. O jeigu D. Trumpas galiausiai panaikintų dalį ar visas JAV sankcijas, Europos Sąjungai būtų vis sunkiau laikytis bendros pozicijos.
„Mes jau ne vieną kartą išreiškėme savo nepritarimą, tačiau nevetavome ir nenorėjome suardyti Europos Sąjungos vienybės, – sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto Rusijos laikraščiui „Kommersant“ sausio 24 dieną duotame interviu. – Mes nesame vieni, yra dar kelios šalys. Vis dėlto, kai atėjo sprendimo priėmimo diena, mes likome vieni“.
Užsienio reikalų ministras išreiškė „viltį“, kad sankcijos bus panaikintos, teigdamas, kad daug kas priklauso nuo JAV ir Rusijos santykių trajektorijos.
Viktoras ir Vladimiras
V. Orbanas stengėsi sustiprinti ryšius su Kremliumi nuo pat tada, kai 2010 metais atėjo į valdžią. Bet atrodo, kad prezidento D. Trumpo išrinkimas kuria naujas galimybes Vengrijai, tuo pačiu ir Budapešto santykiams su Maskva.
Vengrijos premjeras pasveikino naujojo JAV prezidento išrinkimą, pareikšdamas, kad tai skelbia naują amžių, kai šalys galės laisvai į pirmą vietą iškelti savus interesus. „Multilaterializmo (daugiašalių santykių principo, DELFI) era pasibaigė, mūsų laukia dvišalių santykių era“, – pareiškė politikas sausio 23 dienos kalboje.
Pasak V. Orbano, pasaulis žengia į „naują daugiariopų galios centrų erą“. Vengrijos ministrui pirmininkui ši naujoji paradigma reiškia, kad kalbant apie santykius su Maskva, Europos šalys gali laisvai eiti savo pačių užsibrėžtais keliais. „Neprotinga – ir ypač neprotinga Europoje – ignoruoti šią galią ir galimybę, kuriai atstovauja Rusija“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu Vengrijos kaimynai atidžiai stebi draugiškus Vengrijos gestus ir Rusijos žingsnius šiame regione. Rytinė Vengrijos kaimynė Ukraina, kuriai gresia didžiausi praradimai tuo atveju, jeigu JAV ir Rusija suartėtų ir būtų panaikintas Vakarų sankcijų režimas, yra ypač susirūpinusi.
„Tikimės, kad dvišalis dialogas tarp Vengrijos ir Rusijos neapakins mūsų kaimyninės draugiškos Vengrijos valstybės lyderių ir jie dės visas pastangas, kad prieš Ukrainą veikiantis agresorius ir toliau būtų laikomas atsakingu už savo veiksmus, – sakė Ukrainos vicepremjerė Europos ir euroatlantinės integracijos klausimams Ivana Klympush-Tsintsadze. – Šiuose santykiuose vertybės neturėtų būti aukojamos dėl verslo ir ekonominių interesų“.
Vengrijos pareigūnai teigia, kad su Ukrainos saugumu susijusi kebli padėtis nėra vienintelis svarbus dalykas.
Krymo aneksija buvo „neabejotinai rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, sakė Vengrijos parlamento narys Gergely Gulyasas, atstovaujantis V. Orbano valdančiai partijai „Fidesz“ (Vengrijos pilietinė sąjunga).
„Tačiau sankcijos sukėlė rimtų nuostolių ne tik Rusijai, bet taip pat ir Vengrijos bei visos Europos ekonomikai, – sakė politikas. – Sankcijos neveda prie realių sprendimų“.
Vengrijos ekonominiai santykiai su Rusija didžiąja dalimi sukasi aplink Pakšo atominės elektrinės plėtrą, kurią įgyvendins Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Rusija suteikia Vengrijos partneriams 10 milijardų paskolą šiam projektui, o vyriausybė Budapešte pasirinko Rusijos bendrovę pasirašydama nekonkurenciniu pagrindu sudarytą sutartį.
Centrinėje Europoje politikai tikisi, kad Vengrijos artimi santykiai su Rusija nevirs konkrečiu iššūkiu gynybai.
„Žvelgiant į tai grynai vien iš gynybos perspektyvos, Vengrija yra atsakinga sąjungininkė, deramai prisidedanti prie kolektyvinės NATO gynybos, – neabejoja Čekijos Gynybos ministerijos gynybos politikos vadovas Janas Jirešas. – Nematau jokio neigiamo tariamai draugingų santykių tarp V. Orbano ir V. Putino poveikio tam, kaip Vengrija atlieka savo vaidmenį kaip NATO sąjungininkė“.
Nepaisant to, NATO „atgyvenusia“ pavadinusio D. Trumpo pergalė verčia pirmaujančias regiono vyriausybes iš naujo įvertinti savo prioritetus.
„Iki šiol Centrinės Europos dilema slypėjo tame, kad JAV yra tolima, bet patikima, o Rusija – arti, tačiau neprognozuojama, – sako Rusijos politikos ekspertas Markas Galeotti, šiuo metu einantis vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigas Prahos Tarptautinių santykių institute. – V. Putinas dabar šiame regione pozicionuos save kaip daug patyrusį“.
Vengrijos opozicija
Į Budapeštą atvykusiam V. Putinui teko susidurti su protestuotojais ir gyventojais, kurie nepaisant santykinai populiarios V. Orbano vyriausybės nėra aktyviai prorusiški.
Vengrijos opozicijos nariai baiminasi, kad V. Orbanas seka savo Rusijos partnerių pėdomis, ypač kalbant apie Vengrijos spaudos nutildymą ir Vengrijos vyriausybės viešas deklaracijas, kad ji rengiasi susidoroti su ne pelno siekiančiomis organizacijomis.
Kritikai ir toliau lieka susirūpinę nacionalinio saugumo rizikomis, kurios kyla iš Pakšo atominės elektrinės plėtros. Kai kurie stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos skleidžiamą dezinformaciją Vengrijos žiniasklaidoje, kaip į Kremliaus pastangų formuoti visuomenės nuomonę įrodymą.
„Tai klaidinga kryptis mūsų šaliai“, – tikina opozicinės liberalios partijos „Kartu“ („Együtt“) vadovas Viktoras Szigetvzri, kurio planams protestuoti priešais Vengrijos parlamentą V. Putino vizito dieną buvo sutrukdyta tuomet, kai Vengrijos kovos su terorizmu pajėgos TEK pranešė, kad apjuos teritoriją, nepaisant to fakto, kad minėtai partijai jau buvo suteiktas leidimas protestuoti.
„Turėtume turėti geresnius santykius su savo Vakarų partneriais“, – neabejoja opozicinės partijos vadovas.