Eskaluodamas konfliktą D. Trumpas priėmė Respublikonų pasiūlymą įvesti 20 procentų mokestį visoms importuotoms prekėms. Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris žurnalistams pranešė, kad iš to gautos įplaukos bus panaudotos sumokėti už sienos statybą, kuri galėtų kainuoti iki 20 milijardų dolerių.
Pagrasino trauktis
Antradienį Meksikos Ekonomikos ministras Ildefonso Guajardo pareiškė, kad Meksika gali pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties (NAFTA), jeigu jos sąlygų persvarstymas nebus naudingas antrai pagal dydį Lotynų Amerikos šaliai, pranešė „Reuters“.
„Jokio kito pasirinkimo būti negali. Sutikti su kažkuo, kas yra mažiau nei mes dabar jau turime? Nebūtų prasmės pasilikti, – sakė ministras I. Guajardo, televizijoje paklaustas, ar Meksika gali pasitraukti iš prekybos sutarties su Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. – Šios sutarties strategija turi būti tokia, kad laimi visi. Neįmanoma sudaryti palankaus įspūdžio apie ją čia, jeigu nėra aiškios naudos Meksikai“.
JAV prezidentas D. Trumpas pažadėjo pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties, įsigaliojusios 1994, jeigu negalės persiderėti jos taip, kad ji būtų naudinga Amerikos interesams.
Pirmadienį, sausio 23 dieną, D. Trumpas oficialiai atšaukė Jungtines Valstijas iš Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarties ir pareiškė, kad „per tinkamą laiką“ persiderės dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties.
Jeigu D. Trumpas iš tikrųjų paskelbs remiantis mokesčių planą, tai gali turėti didelės įtakos Amerikos ekonomikai, jos vartotojams ir darbuotojams, nes smarkiai išaugtų importuotų prekių kainos arba sumažėtų jas gaminančių bendrovių pelnas. Kitos šalys galėtų atsakyti tuo pačiu ir taip kiltų prekybos karas, kuris paveiktų vartotojus visame pasaulyje, rašo nytimes.com
Mažmeninės įmonės stebėtų, kaip kyla jų mokesčių sąskaitos, teigia Davidas Frenchas iš Nacionalinės mažmenos federacijos. Jis spėja, kad šios išlaidos būtų perkeltos ant vartotojų pečių. Pasak D. Frencho, ši idėja „labai prieštarauja tam, kaip vartotojai šiuo metu jaučiasi“.
Pernelyg skuboti įvykiai parodė D. Trumpui, kad tarptautinė diplomatija ir mokesčių kodekso apvertimas aukštyn kojomis nebus tokie lengvi uždaviniai, kaip paskelbti šiuos planus per rinkimų kampanijos mikrofoną.
Šiuos įvykius paskatino trečiadienį, sausio 25 dieną, D. Trumpo pasirašytas prezidento įsakymas sustiprinti šalies deportacijos pajėgas ir pradėti statyti sieną palei Meksiką.
Suvokia, kaip įžeidimą
Prie to, kad Meksika tai suvokė kaip įžeidimą, prisidėjo ir įsakymo pasirašymui parinktas laikas. Tai padaryta pirmą dieną, kai pradėjo derėtis aukščiausi Meksikos pareigūnai iš jų kolegos Vašingtone, ir likus kelioms dienoms iki numatyto D. Trumpo ir Meksikos prezidento Enrique Pena Nieto susitikimo.
Chaosas ir sumaištis dėl mokesčių sustiprino D. Trumpo konfliktą su E. Pena Nieto. Tai buvo pirmasis jo tiesioginis konfliktas su pasauliniu lyderiu nuo tada, kai prieš savaitę jis tapo prezidentu. Sulig kiekvienu nauju žingsniu stipriai šoktelėjo, paskui krito Meksikos pesas.
Įtampa tarp judviejų virė ilgus mėnesius, nepaisant abiejų komentarų, kad jie bando dirbti kartu. Regis, trečiadienį D. Trumpo priimti sprendimai dėl imigracijos ir sienos sudaužė į šipulius paskutinius geros valios likučius.
Trečiadienio vakare „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše E. Pena Nieto pakartojo savo įsipareigojimą ginti Meksikos ir Meksikos žmonių interesus ir pažadėjo skirti Meksikos ambasadų Jungtinėse Amerikos Valstijose lėšas savo piliečių gynybai.
„Apgailestauju ir smerkiu Jungtinių Valstijų sprendimą tęsti sienos statybą, kuri dabar ilgus metus toli gražu ne vienys, o skirs mus“, – sakė E. Pena Nieto.
D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ reagavo taip: „Jeigu Meksika nenori mokėti už labai reikalingą sieną, tuomet geriau atšaukti artėjantį susitikimą“.
Po kelių valandų būtent tai ir nutiko. Kritikuodamas D. Trumpą dėl nesutarimo kurstymo tarp dviejų šalių, E. Pena Nieto piktai atšaukė susitikimą Baltuosiuose rūmuose, kuris buvo numatytas ateinančią savaitę.
„Ne Baltųjų Rūmų darbas pristatinėti mokesčių politiką“
Paskubomis surengtame pokalbyje su žurnalistais Seanas Spiceris šį pasiūlymą jis pavadino „viena idėja“, kuri gali būti įgyvendinta, ir pareiškė, kad ne Baltųjų rūmų darbas „pristatinėti“ mokesčių politiką. „Mūsų vis klausia ir klausia: „Kaip galėtumėte tai padaryti? Nėra būdo, kad Meksika už tai sumokės, – kalbėjo S. Spiceris. Štai vienas būdas. Pokšt. Padaryta. Galėtume eiti kita kryptimi. Galėtume kalbėti apie tarifus. Galėtume kalbėti apie kitus pirkėjų naudotojo mokesčius. Yra šimtai kitų dalykų“.
Baltieji rūmai ir Atstovų rūmuose dirbantys respublikonai aptarė atitinkamus savo mokestinius pasiūlymus, siekdami prisidėti prie D. Trumpo plano atgaivinti Amerikos gamyklas ir padidinti eksportą.
Atstovų rūmų siūlymas pakeistų dabartinę įmonių apmokestinimo sistemą tokia, kuri panašesnė į požiūrį, kurio laikosi daugelis kitų išsivysčiusių šalių. Vyriausybė įvestų 20 procentų mokestį įmonės pajamoms, uždirbtoms Jungtinėse Valstijose, dėl ko importas būtų apmokestintas, o eksportas – atleistas nuo to.
2015 metais Jungtinių Amikos Valstijų iš Meksikos importuotų prekių vertė 60 milijardų dolerių viršijo į Meksiką eksportuotų prekių vertę.
„Bloomberg“: gresia prekybos karas
JAV prezidentas D. Trumpas pažadėjo pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties, įsigaliojusios 1994, jeigu negalės persiderėti jos taip, kad ji būtų naudinga Amerikos interesams.
Pirmadienį, sausio 23 dieną, D. Trumpas oficialiai atšaukė Jungtines Valstijas iš Ramiojo vandenyno laisvos prekybos sutarties ir pareiškė, kad „per tinkamą laiką“ persiderės dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties.
„Tai yra labai bloga diena JAV-Meksikos santykiams, blogiausia, kokią galiu atsiminti. Yra realus pavojus, kad situacija taps nebekontroliuojama“, – teigė „Inter-American Dialogue“ analitikos centro prezidentas Michaelas Shifteris.
Šie nesutarimai penktadienio rytą numušė Meksikos peso vertę bei sustabdė JAV akcijų biržų augimą.
„Bloomberg“ taip pat priduria, kad, nepaisant visų D. Trumpo skundų dėl Meksikos, abiejų šalių ekonomikos yra labai artimai susijusios – tarpusavio ryšiai yra tokie stiprūs, kad JAV ir Meksiką atskirti nesukeliant didelių ekonominių ir politinių neramumų yra praktiškai neįmanoma.