„Matau didžiausią pavojų tame, kad mes leidžiamės būti suvilioti paprastų atsakymų, mes renkamės nacionalizmą ir mažai šaliai būdingą interesų siaurumą. Ypač Austrijai, kuri yra labai nedidelė šalis“, – sakė Alexanderas Van der Bellenas savo inauguracinėje kalboje.
„Nesileiskime suviliojami, nesileiskime atitraukiami nuo vieningos Europos darbo. Šio taikos projekto išsaugojimas yra vertas visų mūsų pastangų“, – kalbėjo parlamente Vienoje naujasis prezidentas, kuris varžėsi kaip žaliųjų palaikomas nepriklausomas kandidatas.
73 metų A.Van der Bellenui gruodį pagaliau pavyko įveikti griežtai prieš imigrantus nusistačiusios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatą Norbertą Hoferį, sužlugdyti jo viltį tapti pirmuoju ultradešinių pažiūrų valstybės vadovu Europos Sąjungoje ir užimti reprezentacinį, bet itin trokštamą prezidento postą.
Tačiau prezidento kelias į pergalę ir įtempta rinkimų kampanija užtruko beveik metus. Gegužę jis pirmą kartą nugalėjo N.Hoferį nedideliu skirtumu, iš kovos sensacingai iškritus dviejų pagrindinių centro partijų, Austrijos politikoje dominavusių nuo 1945 m., kandidatams. Bet tąsyk rezultatai buvo atšaukti dėl balsų skaičiavimo pažeidimų.
Vėliau vyriausybei teko atidėti spalį planuotus pakartotinius rinkimus, kai paaiškėjo, kad balsavimui paštu skirti vokai tinkamai neužsiklijuoja dėl prastų klijų ir gali būti nesunkiai atidaryti.
45 metų N.Hoferis, kaip ir kiti „prieš sistemą“ pasisakantys politikai Europoje – ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Jungtinėse Valstijose – kurstė visuomenės nerimą dėl imigracijos ir saugumo problemų, Europą užklupus imigrantų krizei ir drebinant virtinei islamistų teroristinių išpuolių.
N.Hoferis grasino atleisti vyriausybę ir žadėjo "nusikratyti apdulkėjusio isteblišmento", siekti glaudesnių ryšių su Rusija, kovoti su "Briuselio centralizuojama valdžia". Jis sakė, kad islamui „nėra vietos Austrijoje“ ir pasisakė prieš gėjų santuokas.
Gegužę A.van der Bellenas prieš N.Hoferį laimėjo vos 30 tūkst. balsų skirtumu, o gruodį šis skirtumas buvo jau 10 kartų didesnis.
Pirmalaikiai rinkimai?
A.Van der Belleną, buvusį ekonomikos profesorių ir buvusio žaliųjų lyderį, sveikino politikai centristai visoje Europoje, daugelis jų patys susiduria su stipriu populistinių partijų iššūkiu.
Tačiau Austrijos kanclerio Christiano Kerno „didžioji koalicija“, kurią sudaro centro kairieji socialdemokratai (SPÖ) ir centro dešiniųjų Austrijos liaudies partija (ÖVP), vis dar patiria spaudimą iš Laisvės partijos (FPÖ) .
Šalyje padaugėjo spėliojimų, kad koalicija gali iširti ir bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, nes nacionalinėse apklausose pirmauja FPÖ, o koalicijos, turinčios valdyti šalį iki 2018-ųjų pabaigos, viduje šią savaitę tęsėsi viešos rietenos.
„Šiai vyriausybei rūpi tik ji pati; ji visiškai nesirūpina mūsų šalimi“,– sakė trečiadienį FPÖ vadovas Heinzas-Christianas Strache ir paragino Ch.Kerną pasiduoti.
FPÖ jau daug mėnesių pirmauja nuomonių apklausose, nors naujausia, paskelbtoji ketvirtadienį laikraštyje „Kronen-Zeitung“ rodo SPÖ ir ÖVP gerokai priartėjusias.