Naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas iki išnaktų žiūri televizorių arba skaito socialiniuose tinkluose skelbiamas naujienas, o tada svetainėje „Twitter“ rašo žinutes, komentuodamas tai, ką pamatė ar perskaitė. Jo skelbiamos įžvalgos labai kategoriškos, bet svarbiausia, kad pats prezidentas suteikia joms tiek svarbos, kiek galėtų turėti nuodugni analitinė ataskaita. D. Trumpas ir toliau nesiliauja menkinti valstybės žvalgybų agentūrose dirbančių profesionalų išvadų, o vėliau neigia tai daręs.
Susidaro įspūdis, kad begaliniai konfliktai ir tvyrantis chaosas – pati palankiausia terpė arogantiškai jo asmenybei.
Šalies valdantiesiems, kuriems paprastai kas ketverius arba aštuonerius metus tenka prisiderinti prie naujai išrinkto prezidento, D. Trumpas turėtų būti išties kietas riešutėlis. Vargu ar kuris nors ankstesnis šalies vadovas taip aršiai kaip D. Trumpas reaguodavo į kiekvieną atsitiktinį faktą.
Vyriausybėje dirbantys pareigūnai ir Kongreso nariai yra priversti šifruoti prezidento vykdomą politiką iš padrikų „Twitter“ žinučių, kuriose jis aršiai komentuoja viską, ką pamato per televizorių, kai tik pavyksta nutverti nuotolinio valdymo pultą.
Šis jo įprotis stebino ir glumino dar tada, kai D. Trumpas tebuvo kandidatas, bet dabar, jam stojus prie aukščiausiosios valdžios vairo, tiesmukos ir lakoniškos jo ištartos frazės prilygsta iš Olimpo svaidomiems žaibams. Nustatyta, kad per 24 valandas jis sugebėjo pagrasinti išsiųsti federalines pajėgas į Čikagą ir pažadėjo ištirti savo paties melagingą pareiškimą dėl ne mažiau kaip trijų milijonų balsų, neteisėtai patekusių į balsadėžes per pernai lapkritį vykusius rinkimus ir nulėmusių mažesnį jo populiarumo visuomenėje įrodančius rezultatus. Kasdieniai jo, kaip prezidento, potvarkiai, verčiantys aukštyn kojom visą nuo seno galiojančią tvarką, taip pat paskelbiami su trenksmu.
D. Trumpo patarėjai sako, kad tūžmingas ir impulsyvus prezidento būdas jo rinkėjams patinka, nes yra laikomas veiklaus žmogaus bruožu. Anot D. Trumpo šalininkų, tie, kurie kritikuoja užsispyrėlišką prezidento tvirtinimą apie neva įvykusį balsų klastojimą arba kreipia dėmesį į jo inauguracijon susirinkusias protestuotojų minias, paprasčiausiai ieško būdų, kaip paveržti teisėtai jam atitekusią valdžią.
Vis dėlto tarp D. Trumpo patarėjų jau yra ir tokių, kurie ne juokais sunerimo regėdami prezidento polinkį veltis į menkiausius konfliktus ir žinutėmis reikšti savo nuomonę. Deja, prabilusieji apie tai, kad galbūt reikia atimti iš D. Trumpo mobilųjį telefoną arba užblokuoti jo „Twitter“ paskyrą, yra paprasčiausiai ignoruojami prezidento, pasiryžusio ir toliau skelbti pasauliui jam į galvą šaunančias idėjas.
Pagal Baltųjų rūmų darbotvarkę trečiadienį, sausio 25 d., turėjo būti aptariami nacionalinio saugumo klausimai. Šalies prezidentas ta proga pasirašė vykdomąjį aktą dėl pažadėtosios sienos su Meksika statybų, be to, yra pasirengęs paskelbti ir daugiau nurodymų, kurių tikslas – užtrenkti duris į šalį iš Artimųjų Rytų atvykstantiems migrantams.
Deja, net šie, atrodytų, planuoti potvarkiai, vykdomi taip, tarsi tuoj turėtų pasigirsti pistoleto šūviai.
Kaip ir kiti pastarosiomis dienomis pasirašyti įsakymai, jie buvo parengti skubotai, neatsakius į daugelį klausimų. Pavyzdžiui, taip ir liko neaišku, iš kur bus paimti sienos statybai reikalingi pinigai, jei Meksika nepaklus D. Trumpo reikalavimui už ją sumokėti. Visuomenės dėmesį patraukė ir nutekinta informacija apie išleisti ruošiamą įstatymą, kuriuo bus sugrąžinti drastiški apklausų metodai, nors Baltieji rūmai gandus apie tokio įstatymo rengimą ir neigia.
Prie sumaišties, būdingos per penkias dienas D. Trumpo pademonstruotiems mėginimams pakeisti Baracko Obamos administracijos politiką sveikatos priežiūros, aplinkosaugos, prekybos, imigracijos, nacionalinio saugumo ir gyvenamųjų būstų klausimais, prisidėjo ir spontaniški prezidento komentarai, kuriais jis reiškė savo nuomonę televizijos laidose diskutuojamais klausimais.
Pavyzdžiui, antradienį per „Fox News“ kanalu transliuojamą vakarinę laidą jos vedėjas Billas O’Reilly pranešė apie Čikagą ištikusią nusikalstamumo krizę ir su specialistu diskutavo, ar prie šios krizės sprendimo galėtų kaip nors prisidėti šalies prezidentas. Čikagoje išvešėjusį smurtą laidos svečias pavadino tikromis pjautynėmis.
Nepraėjus nė porai valandų nuo laidos pradžios D. Trumpas paskelbė „Twitter“ žinutę, kurioje pakartojo laidos vedėjo pateiktą statistiką. „Jei Čikagoje nebus sustabdytos siaubingos pjautynės – 228 susišaudymai 2017-aisiais, kuriuose buvo nužudyti 42 žmonės (24 proc. daugiau nei 2016-aisiais), – pasiųsiu federalines pajėgas!“, – parašė šalies prezidentas.
Galima paminėti ir dar vieną panašų atvejį. Antradienį Baltųjų rūmų atstovą spaudai Seaną Spicerį žurnalistai primygtinai ragino atsakyti, kodėl prezidentas neinicijuoja tyrimo, jei iš tiesų mano, kad balsavimas vyko nesąžiningai. Jau kitą dieną tinke „Twitter“ puikavosi D. Trumpo paskelbta žinutė, kad kaip tik tai jis netrukus ir padarys.
D. Trumpas, labiau nei bet kuris ankstesnis prezidentas, yra priklausomas nuo televizijos ir socialinių tinklų. Jis tarsi realybės šou žvaigždė yra apsėstas manijos pritraukti kuo daugiau auditorijos. Juk ne be „Twitter“ skaitytojų pagalbos jam pavyko pasiekti aukščiausią valstybėje postą.
36-ojo JAV prezidento Lyndono B. Johnsono valdymo metais Ovaliajame kabinete buvo net trys televizoriai. Mat prezidentas norėjo tuo pačiu metu stebėti visais trim kanalais transliuojamas vakarines naujienų laidas. Tačiau 24 valandas per parą transliuojamos kabelinės televizijos laikais šaliai vadovavę prezidentai nutarė atsiriboti nuo nepaliaujamo naujienų srauto, galinčio išprovokuoti pernelyg ūmias reakcijas.
Prezidentas George‘as W. Bushas visada teigė vengiantis žiūrėti per televiziją transliuojamas naujienas. O štai B. Obama vakarais žiūrėdavo tik sporto apžvalgas.
Tačiau D. Trumpas yra aistringas televizijos ir socialinės medijos gerbėjas. Kad šios priemonės daro lemiamą įtaką jo sprendimams, įrodymų pakanka.
„Twitter" tapo tokia įprasta D. trumpo bendravimo priemonė, kad ja ima naudotis ir jo oponentai. Pavyzdžiui senatorius Bernie Sandersas iš Vermonto į Senato salę atsinešė atsispausdinęs didžiulį D. Trumpo „Twitter" žinutės plakatą, kurioje tuomet dar kandidatas būdamas pastarasis pažadėjo nemažinti socialinių išmokų. B. Sandersas tokiu būdu norėjo priversti D. Trumpą laikytis savo pažadų.
Vieną lapkričio rytą, kai rinkimai jau buvo įvykę ir D. Trumpas turėjo nusiteikti tikrai tapti JAV prezidentu, „Fox News“ kanalu buvo paskelbtas pranešimas apie JAV vėliavą sudeginusius koledžo studentus. Nepraėjus nė pusvalandžiu D. Trumpas parašė: „Niekam neturi būti leidžiama deginti Amerikos vėliavos. Visiems, kas taip padarytų, tektų už savo veiksmus atsakyti. Galbūt iš jų vertėtų atimti pilietybę arba nuteisti metus kalėti!“
Taip pat ir įrašai apie dideles išlaidas naujajam „Air Force One“ lėktuvui ir „F-35“ kariniam naikintuvui atsirado iškart po žinių laidos, o ne politinių apžvalgų. Kol kas D. Trumpas demonstruoja, kad netiki jokiais apribojimais, kurie buvo svarbūs ankstesniems prezidentams.
Pavyzdžiui, trečiadienį, kai akcijų indeksas „Dow Jones Industrial Average“ perkopė 20 tūkst. ribą, oficialioje D. Trumpo paskyroje atsirado komentaras „Puiku!“, nors kiti prezidentai laikėsi taisyklės nekomentuoti kasdienių rinkos svyravimų.
Taip pat ir grasinimas nusiųsti pajėgas į Čikagą. Sprendimas nusiųsti federalines pajėgas į vieną didžiausių šalies miestų (D. Trumpas nepatikslino, kokias konkrečiai pajėgas turi omenyje – Jungtinių Valstijų nacionalinę gvardiją, FTB ar kitą agentūrą) iki šiol nebuvo priimamas lengva ranka.
Kai šalyje siautėjo viesulas „Katrina“, G. Bushas ilgai diskutavo su savo patarėjais, ar reikėtų federalizuoti Nacionalinę gvardiją Luizianoje. Užtat D. Trumpas nejaučia poreikio apsvarstyti savo pozicijos prieš ją paskelbdamas. Juk, kaip jis sakė savo kalboje per inauguraciją, „atėjo laikas veikti“. Kol kas, nepraėjus nė savaitei nuo jo prezidentavimo pradžios, vis dar neaišku, ar jo žodžiai iš tiesų peraugs į veiksmus.