Ordino didysis magistras Matthew Festingas antradienį susitiko su pontifiku ir pranešė apie savo atsistatydinimą, naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė Maltos ordino atstovė spaudai Marianna Balfour.
„Galiu tai patvirtinti“, – nurodė ji.
M. Festingas atsisakė bendradarbiauti su popiežiškąja komisija, kuriai buvo pavesta ištirti didžiojo kanclerio Albrechto von Boeselagerio nušalinimo nuo pareigų aplinkybes.
M. Festingas gruodžio 8 dieną suspendavo A.von Boeselagerio įgaliojimus, kai paaiškėjo, kad už labdarą atsakingas Maltos ordino padalinys su didžiojo kanclerio žinia Mianmare skurstantiems žmonėms išdalijo tūkstančius prezervatyvų.
Bažnyčios mokymas draudžia dirbtinę kontracepciją. A.von Boeselageris sakė nurodęs nutraukti tas programas, kai tik sužinojo apie jas.
M.Festingas savo sprendimą nebendradarbiauti su popiežiaus paskirta komisija motyvavo tuo, kad ordinas yra nepriklausomas subjektas.
Praėjusią savaitę Šventasis Sostas išplatino griežtą pareiškimą, kuriame informavo, kad ketina imtis veiksmų išspręsti šį ginčą, privertusį vieną nepriklausomą subjektą įsikišti į kito nepriklausomo subjekto vidaus reikalus.
Šis ginčas yra vienas iš virtinės popiežiaus Pranciškaus konfliktų su labiau konservatyviais Katalikų Bažnyčios elementais, kuriems seksualinė etika ir doktrininė ortodoksija yra svarbiausias dalykas.
Sausio 17 dieną išplatintame pareiškime Vatikanas pastarąjį ginčą pavadino Maltos ordino „pagrindinės krypties krize“.
Maltos ordino vadovybė kilusį skandalą pavadino grėsmingu ir sakė, jog A.von Boeselageris pasielgė „negarbingai“, atsisakęs vykdyti nurodymą paklusti M.Festingui ir atsistatydinti.
Pranciškus paskyrė komisiją ištirti šį reikalą, kai A.von Boeselageris pareiškė, jog M.Festingas jam pasakė, kad Šventasis Sostas nori, kad jis dėl šio skandalo atsistatydintų.
Vatikano valstybė sekretorius pareiškė, kad popiežius jokio panašaus pageidavimo neišsakė ir nori, kad ginčas būtų išspręstas dialogo keliu.
Maltos ordino vadovybė nurodė, kad nebendradarbiaus su popiežiaus paskirta komisija, motyvuodama, kad pagal tarptautinę teisę turi nepriklausomo subjekto statusą.
Sausio 14 dieną išsiųstame laiške M.Festingas išsakė abejonių dėl popiežiaus paskirtos komisijos patikimumo, nurodęs, kad „esama rimtų kaltinimų dėl interesų konflikto“ trims iš penkių komisijos narių.
Pasak jo, tie trys komisijos nariai susiję su Ženevoje įsikūrusiu fondu, kurį su Maltos ordinu sieja finansiniai ryšiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo.
Išsamiau šio klausimo M.Festingas nekomentavo.
JAV leidžiamas katalikiškas laikraštis „National Catholic Register“ pranešė, kad trys komisijos nariai ir A.von Boeselageris susiję su ordinui testamentu paliktu 118 mln. JAV dolerių turtu.
M.Festingas nusprendė dėl šio reikalo pradėti vidinį tyrimą.
Komisijai priklauso iškilus Bažnyčios kanonų teisės ekspertas jėzuitas, buvęs Vatikano pasiuntinys Jungtinėse Tautose, dirbęs JT būstinėje Ženevoje, ir trys Maltos ordino nariai, kurie, kaip teigiama, yra glaudžiai susiję su A.von Boeselageriu.
Sausio 17 dieną išplatintame pranešime Vatikanas užsiminė ketinantis imtis priemonių, vadovaudamasis komisijos galutine ataskaita, o tai gali suerzinti Maltos ordiną, pabrėžiantį savo suverenumą. Tačiau šio katalikiško ordino vadovai duoda priesaiką paklusti popiežiui.
Vatikanas nurodė, jog „tikisi visų visapusiško bendradarbiavimo šiuo jautriu etapu“, regis, turėdamas galvoje ordino atsisakymą bendradarbiauti.