D. Trumpas įneš daugiau nestabilumo nei bet kuris ankstesnis Jungtinių Valstijų prezidentas, prognozuoja Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

Neseniai Ukrainoje lankęsis Baracko Obamos administracijai priklausantis J. Bidenas, neslėpė abejonių dėl tikėtinos Jungtinių Valstijų paramos D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, rašo „La Figaro“.

Vienas ukrainiečių žurnalistas per privatų pokalbį paprašė J. Bideno pasakyti, kaip jis įsivaizduoja Ukrainos ateitį, kai Jungtinėms Valstijoms vadovaus D. Trumpas. Į tai viceprezidentas tik nusišypsojo ir atsakė: „Viltis padeda gyventi.“

Nereikia pamiršti, kad naujausias D. Trumpo pasiūlymas buvo atšaukti Rusijai taikomas sankcijas mainais į susitarimą dėl branduolinio nusiginklavimo. „Manau, kad branduolinių ginklų turėtų būti kur kas mažiau, todėl jų kiekį reikia gerokai sumažinti. <...> O čia dar tos sankcijos, dėl kurių Rusijai tikrai sudėtinga. Taigi, manau, kad gali pavykti rasti labai daug kam naudingą sprendimą“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas D. Trumpas.

Kijevas sunerimęs, nes iki šiol kaip vienintelę sankcijų atšaukimo sąlygą Vašingtonas nurodė itin griežtą Minsko susitarimo, numatančio konflikto Donbaso regione sureguliavimą, vykdymą.

„Ukrainiečiai baiminasi, kad Donbasas taps tam tikru derybų objektu koreguojant Maskvą ir Vašingtoną siejančius globaliuosius politinius susitarimus. Deja, tenka sutikti, kad toks nerimas turi pagrindą“, – konstatuoja vienos Vakarų šalies diplomatas.

Foto: AFP/Scanpix

Valstybės vadovus šiek tiek ramina būsimo JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono per Senate vykusius posėdžius išsakytos mintys, esą būtina padėti Ukrainai apsiginti nuo išorinės agresijos, įskaitant ir paramą ginklais.

Tuo tarpu Donbaso klausimas ir toliau lieka aktualus. Pernai gruodį įtakingas vakarietiškų pažiūrų Ukrainos oligarchas Viktoras Pinčukas patarė šalies prezidentui Petro Porošenkai dar iki D. Trumpo inauguracijos pradėti taikyti Rusijai tam tikras nuolaidas, tačiau toks jo pasiūlymas sukėlė šalyje pasipiktinimo bangą.

D. Trumpas sudrums pasaulio stabilumą labiau nei bet kuris kitas jo pirmtakas. Taip atsitiks dėl paviršutiniško jo politikos suvokimo ir lengvabūdiško požiūrio, taip pat dėl nenoro įsiklausyti į 16-os specialiųjų tarnybų išvadas.

Stabilumas pasaulio politikoje įmanomas tik nusistovėjus galių pusiausvyrai arba įsivyravus hegemonijai, rašo „Die Welt“ publikacijos autorius. Šiandienos situacijai nėra būdinga nei viena, nei kita ir tuo naudojasi ne vien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Nūdienos suiručių purtomame pasaulyje V. Putinas negalėjo nepasinaudoti proga sugrąžinti šaliai buvusią galią. Galbūt visiškos pasaulinės valdžios laimėti ir nepavyks, bet pradėti diktuoti strategiškai svarbias nuostatas, žinoma, galima. Juk Rusija neketina atsisakyti savo veto teisės nė vienu pasaulio politikos klausimu. Kaip tai atrodo, turėjome progos išvysti stebėdami Maskvos veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Deja, į žiaurumą ir visų įmanomo priemonių panaudojimą Vakarai atsako tik bejėgiškai gūžčiodami.

D. Trumpas sudrums pasaulio stabilumą labiau nei bet kuris kitas jo pirmtakas. Taip atsitiks dėl paviršutiniško jo politikos suvokimo ir lengvabūdiško požiūrio, taip pat dėl nenoro įsiklausyti į 16-os specialiųjų tarnybų išvadas.

Jungtinės Valstijos, daugiau nei 70 metų stengėsi stabilizuoti sistemą abiejose Atlanto pusėse, valdant D. Trumpui (jei jo pareiškimai atitiks tikrovę) taps pagrindiniu problemų šaltiniu. Šiais laikais ypač padažnėjo susikirtimų skaitmeninėje erdvėje, didelį mastą įgavo hibridiniai karai.

Europa junta naujo Šaltojo karo, į kurį Jungtinės Valstijos žvelgs iš atokaus atstumo, grėsmę. Negalima pamiršti, kad prie politinių permainų jau kurį laiką prisideda ir Ramiojo vandenyno regionas. Ant kortos pastatytas Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinės supervalstybės, likimas. Kinija aktyviai investuoja į karines jūrų pajėgas, reiškia pretenzijas į Pietų ir Rytų Kinijos jūras, pavieniais rifais naudojasi kaip kuro nereikalaujančiais lėktuvnešiais, taip pat reikalauja pagarbaus požiūrio iš artimų ir tolimų kaimynų.

Nūdienos suiručių purtomame pasaulyje V. Putinas negalėjo nepasinaudoti proga sugrąžinti šaliai buvusią galią. Galbūt visiškos pasaulinės valdžios laimėti ir nepavyks, bet pradėti diktuoti strategiškai svarbias nuostatas, žinoma, galima. Juk Rusija neketina atsisakyti savo veto teisės nė vienu pasaulio politikos klausimu. Kaip tai atrodo, turėjome progos išvysti stebėdami Maskvos veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Deja, į žiaurumą ir visų įmanomo priemonių panaudojimą Vakarai atsako tik bejėgiškai gūžčiodami.

Istorinių lūžių laikotarpiais, kaip kad dabar, stabilumą visi, įskaitant ir Vokietiją, laiko būtina išgyvenimo sąlyga.

Vos spėjome sužinoti apie buvusį agentą Ch. Steele‘ą, dosjė apie D. Trumpą autorių, jis kaipmat pasitraukė iš akiračio, būgštaudamas ne tik dėl būsimo Jungtinių Valstijų prezidento, bet ir dėl Rusijos keršto. Buvusio KGB agento imperija ir buvę V. Putino specialiųjų tarnybų vadovai grasina Ch. Steele‘ui dukart didesniais nemalonumais – ir dėl Rusijai pakenkusios dosjė, ir dėl klausimų, susijusių su pasaulio futbolo čempionatu, išaiškinimo, rašo „Der Spiegel“.

Bendrovei „Business Intelligence Ltd.“ daugelį metų vadovaujantis Ch. Steele‘as rinko informaciją viena jį dominusia tema, būtent – kaip nutiko, kad Rusija tapo 2018-ųjų metų pasaulio futbolo čempionato šeimininke. Šis klausimas sporto pasauliui rūpi nuo pat 2010-ųjų metų gruodžio 2-osios, kai FIFA vykdomasis komitetas pakankamai įtartinomis aplinkybėmis 2018-ųjų ir 2022-ųjų metų pasaulio futbolo čempionato šeimininkių teises suteikė Rusijai ir Katarui.

Tą pačią dieną V. Putinas atskrido į Ciurichą ir sudalyvavo gana keistoje spaudos konferencijoje. Kai konferencijai įsibėgėjus jis pasakė manąs, kad Romanas Abramovičius neatsisakė idėjos palaikyti Rusijos planą dėl pasaulio futbolo čempionato, milijardierius akivaizdžiai krūptelėjo, bet pasistengė nuduoti, kad reaguoja ramiai.

Jei tikėsime Ch. Steel‘o padarytomis išvadomis, didžiausią įtaką FIFA sprendimui turėjo būtent R. Abramovičiaus ir dar kelių oligarchų įsipareigojimai, taip pat koncerno „Gazprom“ pritraukimas.
Pagrindinis Ch. Steel‘ą dominęs klausimas buvo, kaip V. Putinas ir tuometinis Kataro emyras ne tik sudarė itin svarbią sutartį dėl didžiulių dujų telkinių Jamaikoje panaudojimo, bet ir susitarė dėl Rusijos bei Kataro bendradarbiavimo siekiant būsimų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkių titulo.

D. Trumpas nuo 1987-ųjų metų ne kartą bandė užmegzti Rusijoje verslo santykius, rašo „The New York Times“.

Ambicingi planai vietoj seno ant Maskvos upės kranto stovinčio pieštukų fabriko pastatyti „Trump‘o bokštą“, kuriame būtų įkurta viešbučio kambarių, butų ir biurų, galų gale žlugo. Iki pat prezidento rinkimų kampanijos pradžios D. Trumpui nepavyko pasiekti jokių apčiuopiamų rezultatų nė vieno su Rusijos nekilnojamuoju turtu susijusio projekto atveju. Reikia pabrėžti, kad taip įvyko ne todėl, kad jis nedėjo pastangų.

Bandymai sudaryti sutartis su Rusijos verslo subjektais – tai daug platesnio masto prekės ženklo „Trump“ įtvirtinimo strategijos dalis. Maždaug 2005-aisiais metais D. Trumpas suprato, kad jo vardas tapo ypač populiarus besivystančiose šalyse, kuriose vis daugiau galių įgyjantys turtuoliai ypač vertino tokio tipo prabangą, kurią D. Trumpas galėjo pasiūlyti.

2008-aisiais metais Donaldas Trumpas jaunesnysis palankiai įvertino Rusijos galimybes, bet pavadino šią šalį „siaubinga vieta“, kurioje dėl išvešėjusios korupcijos ir sudėtingų teisinių reikalavimų būtų ypač sunku megzti verslo santykius.

Verslo plėtros Rusijoje galimybes D. Trumpas aiškinosi kone dešimtmetį. Savo interesų jis neslėpė nei nuo Michailo Gorbačiovo, nei nuo Jurijaus Lužkovo.

Į Maskvą D. Trumpas grįžo 2013-aisiais metais, kai vyko grožio konkursas „Mis Visata“. Kiek anksčiau, per Las Vegase vykusį konkursą „Mis JAV“, jis pareiškė, kad tarptautinį konkursą suorganizuos Rusijos verslininkai Arasas ir Eminas Agalarovai.

Po konkurso Agalarovai surengė D. Trumpo garbei skirtą iškilmingą vakarienę, kurioje dalyvavo ir Germanas Grefas.

Lankymosi Rusijoje metu buvo aptartos statybos projektų įgyvendinimo galimybės. Tada D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Maskvoje netrukus iškils jo vardo dangoraižis. Vis dėlto taip nenutiko.