Trakų rajone vykusiame ekspertų ir užsienio politikos forume „Sniego susitikimas“ dalyvavęs ekspertas teigė, kad D. Trumpo išrinkimas, kaip ir „Brexit“, susijęs su bendrais procesais, vykstančiais po Antrojo pasaulinio karo, tačiau buvo optimistiškas dėl būsimų rinkimų Europoje perspektyvos. Savo įžvalgomis jis pasidalino interviu Eltai.
– Praėjusiais metais matėme daugelį geopolitinių sukrėtimų, kaip juos paaiškintumėte?
– 2016 metų geopolitiniai pokyčiai buvo absoliučiai fenomenalūs, tai veikiausiai labiausiai transformatyvūs metai nuo 1989-ųjų. Turėjome „Brexit“, o tai reiškia, kad Europos Sąjunga praranda vieną svarbiausių narių, D. Trampo išrinkimą – tai personažas, kurio mes nepažįstame. Nežinome, kas yra ponas D. Trampas. Ir tai kuria fundamentalų neužtikrintumą visoje tarptautinėje sistemoje, ir, žinoma, populistinių partijų populiarumo didėjimą Europoje. Tai reiškia didesnį nestabilumą, neprognozuojamumą aljansinei sistemai, kuri veikė Vakaruose nuo 1940 metų pabaigos.
– Ar šį procesą matote kaip sniego gniūžtę, ar kiekvieną įvykį reikėtų aiškinti atskirai?
– Tai yra įvykiai, kurie yra labai panašūs, kadangi „Brexit“ buvo populistinė reakcija, D. Trampo rinkimai buvo populisto rinkimai. Tai yra labai stipri reakcija į tai, ką mes įpratę vadinti globalizacija, nors tai yra daug daugiau, nes tai susiję ir su technologijų informacine revoliucija, įtaka ekonominiam ir socialiniam gyvenimui.
Tai būdinga ne tik specifiškai Europai ar Šiaurės Amerikai, mes matome tai ir Azijoje – rinkimuose Filipinuose, kur, kaip ten bebūtų, 90 mln. gyventojų rinko poną Dutertę (Duterte).
Šis procesas yra susijęs su Šaltojo karo pabaiga, kuri reiškia ne tik Sovietų Sąjungos pabaigą, bet ir pradžią globalizacijos, kurią mes pažinome ketvirtadalį amžiaus. Štai dėl ko mes galime kalbėti apie sukrėtimus, transformacijas, kurios taip pat paprastai nesibaigs dėl rinkimų Prancūzijoje ar Italijoje, ar Nyderlanduose galimai geros baigties. Nesu pernelyg didelis pesimistas dėl šių rinkimų.
– Kokia būtų Jūsų rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje prognozė?
– Žinote, prancūzai daro visada kitaip nei kiti. Populizmas laimėjo JAV ir Jungtinėje Karalystėje, prancūzai gali pasielgti visiškai atvirkščiai. Žinote, tokie jau esame.
Tai lems ir pasidalijimas „Nacionaliniame fronte“, ir Fransua Fijono (Francois Fillon, prancūzų konservatorių, respublikonų kandidato į prezidentus) politinė kampanija, kuri taikosi ir į dalį „Nacionalinio fronto“ elektorato. Aš manau, kad žaidimas vyks tarp trijų asmenų: Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron, socialistų kandidato), F. Fijono ir Marin Le Pen (Marine Le Pen, „Nacionalinio fronto“ lyderės).
(...) Vokietijoje rinkimų sistema yra tokia, kad niekas negali pasakyti, kokia bus koalicija, kuri atsiras rugpjūtį ar rugsėjį, bet, panašu, kad šiai koalicijai vadovaus Angela Merkel. Yra tam tikro inertiškumo vokiečių sistemoje, kurio neįveiks tokių partijų atsiradimas kaip „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
– Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad M. Le Pen buvo pastebėta D. Trumpo dangoraižyje. Kaip tai paaiškintumėte?
– Aš iš nuotraukos supratau, kad ji buvo su ponu, kuris yra labai artimas D. Trumpui, tai yra ponas Lombardis, kuris yra amerikietis verslininkas su ryšiais su Prancūzijoje. (...) Aš konstatuoju, kad ji nebuvo susitikusi su D. Trampu, bet ji buvo susitikusi bent jau su vienu artimu D. Trampo draugu. (...)
– Ką tai reikštų platesniame kontekste? Ar tai reikštų ideologinius panašumus?
– Mes nežinome, koks yra D. Trampo požiūris, mes nežinome, kokį elgesio modelį jis įkūnys. (...) Pavyzdžiui, dabar aš išeinu iš susitikimo, kur klausiau mūsų draugų amerikiečių, ar D. Trampas yra Napoleonas ar Velingtonas? Ar tai yra vyras, kuris kaip Napoleonas veikia be koalicijos, ar jis žais koalicijos ribose.
– Ar pats sau atsakymą į šitą klausimą turite?
– Ne. (...) Visiškai neįsivaizduoju, kaip jis veiks būdamas JAV prezidentu. Tačiau yra akivaizdu, kad galiausiai ne Napoleonas laimėjo.
– Ar manote, kad nauja santykių su Rusija „perkrovimo“ politika yra galima?
– Akivaizdu, kad D. Trampas to nori. (...) Bet yra mažytė problema, kuri taps didele, tai yra D. Trampo požiūris į susitarimą dėl Irano branduolinės programos. (...) Jeigu JAV kels klausimą dėl šio susitarimo, jis savo kelyje sutiks Vladimirą Putiną ir veikiausiai kitus jį pasirašiusius – Kiniją, Europos Sąjungą, Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę. Tai – viena iš pirmųjų krizių, kurias potencialiai turės atremti D. Trampas.
– Jeigu grįžtume prie rinkimų Prancūzijoje. Kiek pagrįsti nuogąstavimai dėl F. Fijono galimo prorusiškumo?
– Žinoma, F. Fijono santykiai su V. Putinu geri, yra Rusijos politikos Sirijoje supratimas, bet jis yra golistas. Kalbant apie tai, jo prioritetų tvarka nėra labai komplikuota. Pirmasis prioritetas – Vokietijos ir Prancūzijos santykiai, antras – Europa, trečia – aljansas, o Rusija yra ketvirtoje vietoje kažkur šalia Vidurio Rytų. Taigi kol jis yra šios logikos zonoje, aš labai daug nerimo nejaučiu. (...) Jie visiškai nepanašūs ideologiškai (su Rusija. – ELTA), ko nepasakyčiau apie Le Pen.
– Tiesiog prisimenu, kad sutartis dėl „Mistral“ laivų pardavimo buvo pasirašytas UMP (anksčiau taip vadinosi respublikonai) laikais...
– Tai buvo Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy). Aš buvau prieš šią sutartį. Bet N. Sarkozi padarė tą patį, ką amerikiečiai padarė su santykių „perkrovimu“. Reikia nepamiršti, kad tai ne N. Sarkozi padarė „perkrovimą“, tai buvo Džo Baidenas (Joe Biden) Miunchene, 2009 metų vasarį, po B. Obamos rinkimų. Po Gruzijos karo aplinka buvo pasikeitusi. Vakarai kartu nusprendė, kad galima grįžti prie „verslo kaip įprasta“ su Rusija. Tai buvo didelė klaida, bet tai buvo bendra klaida.
– Ar matote norą grįžti prie „verslo kaip įprasta“ dabar?
– Ne, gal nebent iš D. Trampo pusės, bet to mes nežinome. Europoje be didesnių sunkumų sutarta dėl sankcijų pratęsimo, ir kaskart, kai vyksta susitikimas dėl to, jos yra pratęsiamos. Tiesa, kad jei Vokietija nebūtų priešaky, tai veikiausiai sankcijos nebūtų nustatytos. Bet nuo to laiko, kai jos jau yra, ir kol Rusija neįgyvendina Minsko antrojo susitarimo, sankcijos tęsis.
E. Makronas, kuris yra kandidatas į Prancūzijos prezidentus, būdamas finansų ministru gal ir nebuvo ypač palankiai nusistatęs dėl sankcijų, bet kai prisiėmė aukščiausią atsakomybę, jis pasakė, kad sankcijos turi tęstis. Nesijaudinčiau labai dėl šios temos, jeigu, žinoma, nebus sukrėtimo dėl M. Le Pen.
-Ar matote riziką, kad Rusija gali bandymais nulaužti kibernetines sistemas mėginti įsikišti į rinkimus Europoje, kaip tai nutiko JAV?
– Žinoma, V. Putinas nesibodės panaudoti ginklus, jis gali destabilizuoti rinkimus Vokietijoje. Prancūzijoje tai sudėtingiau dėl to, kad mūsų rinkimų sistema išlieka labai žemo techninio lygmens – su pieštuku ir popieriumi. Bet ar jis bandys? Taip, bandys.
– Ačiū už pokalbį.