Kelias savaites įnirtingai prieštaravęs žvalgybos bendruomenės išvadoms, kad Rusija kišosi į rinkimus, D. Trumpas dabar jau sutinka, kad Maskva galėjo organizuoti programišių atakas prieš Demokratų nacionalinį komitetą.
Po susitikimo su keturiais aukščiausiaisiais žvalgybos pareigūnais D. Trumpas pranešime sakė pripažįstąs, kad Rusijos, Kinijos ir kitų šalių kibernetinės atakos kelia pavojų JAV institucijoms, partijoms bei verslui.
Tačiau neišreiškė tiesioginio pritarimo žvalgybos agentūrų vadovų išvadai, kad Maskva surengė precedento neturintį bandymą paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Rusijos programišiai kaltinami pavogę ir nutekinę dokumentus, kurie, kaip teigiama ataskaitoje, taip pat turėjo būti naudingi D. Trumpo kampanijai.
„Nors Rusija, Kinija, kitos šalys, išorinės grupės ir žmonės, nuolat bandantys prasiveržti per mūsų valstybinių įstaigų, verslo bei tokių organizacijų kaip Demokratų nacionalinis komitetas, kibernetinę infrastruktūrą, rinkimams tai jokios įtakos nepadarė“, – sakė išrinktasis prezidentas pranešime.
D. Trumpas Niujorke penktadienį susitiko su nacionalinės žvalgybos direktoriumi, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovais, kurie pristatė jam naują ataskaitą apie Maskvos galimą kišimąsi į rinkimus.
V. Putinas „pirmenybę teikė D. Trumpui“
Sutrumpintą ir ataskaitos versiją be slaptosios dalies nacionalinės žvalgybos direktorius paskelbė tuojau po susitikimo su išrinktuoju prezidentu. Joje sakoma, kad V. Putinas asmeniškai užsakė programišių atakų bei manipuliavimo žiniasklaida kampaniją, siekdamas pakenkti demokratei Hillary Clinton (Hilari Klinton) laimėti JAV prezidento rinkimus, kurios pergalė atrodė labai tikėtina.
„Rusijos tikslai buvo pažeisti visuomenės pasitikėjimą JAV demokratija, diskredituoti valstybės sekretorę H. Clinton ir pakenkti jos išrinkimo į prezidentus galimybėms. Manome, kad V. Putinas ir Rusijos vyriausybė aiškiai pirmenybę teikė išrinktajam prezidentui D. Trumpui“, – sakome joje.
Ataskaitoje pateikiama šiek tiek įrodymų, kuriais rėmėsi JAV žvalgybininkai darydami tokias išvadas, o Rusija įnirtingai neigia, kad kišosi į rinkimus.
Kadenciją baigiantis prezidentas Barackas Obama jau ėmėsi atsakomųjų veiksmų gruodžio 29 dieną išsiųsdamas iš šalies 35 rusų diplomatus, kurie, jo teigimu, vykdė žvalgybos operacijas. Be to, JAV Rusijai paskelbė virtinę kitų ekonominių ir diplomatinių sankcijų.
„Manau, kad tai tiesa, jog rusai norėjo įsikišti ir įsikišo“, – sakė B. Obama sekmadienį pasirodysiančio interviu ištraukose kanalo ABC laidoje „This Week“.
„Vienas iš dalykų, kurie kelia man nerimą – kiek daug komentarų pastaruoju metu skelbia respublikonai, ekspertai ar interneto komentatoriai, regis, daug labiau pasitikintys Vladimiru Putinu negu kiti amerikiečiai. Taip yra todėl, kad tie kiti amerikiečiai yra demokratai. Taip būti negali“, – sakė B. Obama.
D. Trumpo susitikimas su žvalgybos agentūrų vadovais, respublikono pavadintas „konstruktyviu“, galbūt šiek tiek sušvelnins žvalgybos bendruomenės ir jos darbą atvirai kritikavusio išrinktojo prezidento santykius.
Prieš pat susitikimą su jais, D. Trumpas per interviu su laikraščiu „New York Times“ sakė, kad kaltinimai Rusijai yra „politinė raganų medžioklė“.
Visgi po susitikimo jis sakė, kad po inauguracijos sausio 20 dieną jis duosiąs savo komandai 90 dienų sugalvoti planą, kaip sustabdyti kibernetines atakas.
„Turime agresyviai kovoti ir sustabdyti kibernetines atakas prieš mūsų vyriausybę, organizacijas, asociacijas ar verslus“, – sakė D. Trumpas.