Neįmanoma apsiginti, kai grėsmė užslėpta, kai ji tvyro visur, kai kaip pakliūva smogiama civiliams gyventojams, rašo theguardian.com.
Kai puola vadinamieji vieniši vilkai (pavyzdžiui, pernai per Bastilijos paėmimo dieną Nicoje sunkvežimis įvažiavo į minią), problema darosi aštresnė. Vis dar neaišku, ar sunkvežimio vairuotojas Berlyne veikė vienas, kokie buvo jo motyvai.
Toks išpuolis kaip Berlyne gali įvykti bet kur. Beveik ir įvyko. Liudvigshafeno kalėdinėje mugėje policija sutrukdė 12 m. Vokietijoje gyvenančiam irakiečiui surengti išpuolį. Lapkritį prancūzų policija sulaikė penkis asmenis, manoma, planavusius išpuolius
Net Angela Merkel neapsaugota nuo priešiškos politinės reakcijos, kai smogia teroristai. Nepritariantys jos valdančiosios koalicijos atvirų durų imigracijos politikai ksenofobiškai nusiteikusios kraštutinės partijos tempia ją į politikos dešiniąją pusę. Jei ši dinamika tęsis, kyla abejonių, ar ji bus vėl išrinkta rudenį.
Dar stipresnis netikrumas gaubia pavasarį vyksiančius rinkimus Prancūzijoje, kur jau prognozuojama sėkmė „Nacionalinio fronto“ lyderei Marine Le Pen. Apžvalgininkų nuomone, nauji teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje, kur stiprios antimusulmoniškos nuotaikos, tik sustiprintų minėtos partijos šansus.
Panašios nuotaikos vyrauja ir Olandijoje, kurioje kovą bus renkama nauja vyriausybė. Pagal apklausas, šiuo metu pirmauja islamofobiškas ekstremistas Geertas Wildersas.
Suprasti teroristų taktiką – ne aukštoji matematika. „Islamo valstybė“ ir jai prijaučiantieji Europoje puikiai suvokia, kad išpuoliai gali sukelti politinius neramumus dėl žmonių baimių ir akivaizdaus valdžios nesugebėjimo juos apsaugoti. Nuolatinis musulmonų (ar kitų religinių ar etninių mažumų) kaltinimas, neapykanta jiems – žibalas į teroristų laužą.
Kita vertus, prognozuojant, kad rinkėjai supanikuos dėl žiauraus ekstremizmo ir ims remti politinius ekstremistus, veikiausiai neįvertinamas demokratinis solidarumas, dažnai demonstruojamas po teroristinių išpuolių. Taip buvo po 2015 m. Paryžiuje „Charlie Hebdo“ redakcijoje įvykdyto išpuolio, po išpuolio „Bataclan“ teatre. Liberali demokratija dažnai tampa stipriausia po skaudžiausių smūgių.
Na bet Europa yra pažeidžiama dėl stiprių, patikimų vadovų trūkumo. Prancūzijoje Francois Hollande‘as yra mažiausiai gerbiamas prezidentas iš buvusių, Italijos reformatorius ministras pirmininkas atsistatydino. Ispanija, regis, nepajėgi susitarti, kas turi vadovauti šaliai. Britanijoje Theresa May tapo premjere be balsavimo.
Ne geresnė situacija Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos prezidentas Jeanas Claude‘as Junckeris neteko pasitikėjimo. Paskutiniuose rinkimuose Europoje buvo stulbinamai menkas dalyvavimas. „Brexit“ sukėlė ES sąmyšį kaip tik tada, kai reikėjo tvarkyti euro zonos finansus, spręsti migracijos problemas ir stiprinti gynybą nuo teroristų.
Na o šiuo metu Sirijoje ir Irake spaudžiama IS atvirai siekia kovoti su „priešu“ Europos širdyje. O Europa negali tikėtis didelės pagalbos iš į save susitelkusio išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Neaišku, ar Europa pajėgs susidoroti.