Ši priemonė yra bendros ES politikos, kuria siekiama sugriežtinti ES taikomas ginklų pirkimo ir pardavimo taisykles, dalis.
Ją pradėta taikyti po 2015-ųjų sausį satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje įvykdyto išpuolio, kurio metu du islamistai nušovė 12 jos darbuotojų.
Praėjusių metų lapkritį per išpuolius Paryžiuje kovotojai nužudė 130 žmonių.
Taisyklės, kurios buvo pasiūlytos dar 2015-aisiais, tačiau dėl kurių ginčijosi visos 28 Bendrijos narės, riboja galimybę įsigyti kai kuriuos didelio kalibro ginklus ir palengvina ginklų sekimą, taip siekiant užkirsti kelią juos parduoti juodojoje rinkoje.
Tačiau Europos Komisijos (EK) planas uždrausti fiziniams asmenims turėti tokius ginklus kaip rusų gamybos automatai AK-47 nesulaukė reikiamo valstybių narių palaikymo.
Šiai iniciatyvai priešinosi ir ginklų savininkų interesus ginantys lobistai.
„Atkakliai kovojome už ambicingą susitarimą, kuris sumažina šaudynių mokyklose, vasaros stovyklose bei teroristinių išpuolių, įvykdytų naudojant teisėtai laikomus ginklus, riziką, – išplatintame pranešime teigė EK pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris. – Tačiau, be abejo, (šiuo klausimu) būtume norėję pažengti toliau.“
Ginklų kontrolę reglamentuojantys įstatymai labai skiriasi visose ES šalyse.
Kai kurios valstybės narės siekė, kad įvairioms grupėms, pradedant nuo šaudymo klubų ir baigiant kolekcininkais, būtų suteiktos išimtys perkant ir parduodant pusiau automatinius šaunamuosius ginklus.
1340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinti Suomija, kurioje karinė tarnyba yra privaloma visiems vyrams, priešinosi pirminiam EK siūlymui, sakydama, kad jo nuostatos būtų apsunkinusios šalies savanorių rezervistų klubų treniravimąsi.
Tačiau šios šalies vidaus reikalų ministrė Paula Risikko pasveikino antradienį pasiektą politinį susitarimą, sakydama, kad yra labai patenkinta tokia derybų baigtimi.