Visgi abi šalys nepadarė didesnės pažangos derybose dėl taikos sutarties, turinčios formaliai užbaigti Antrąjį pasaulinį karą ir ilgai užsitęsusį ginčą dėl Rusijos okupuotų salų, į kurias Tokijas tebereiškia pretenzijas.
Ketvirtadienį, tikėdamiesi padaryti proveržį, Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzo Abė) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko Nagato mieste, iš kurio kilę Japonijos lyderio protėviai. Penktadienį derybas jiedu pratęsė Tokijuje.
Tačiau nepaisant „atviro“ apsikeitimo nuomonėmis, abu lyderiai pareiškė, kad nebuvo pasiekta jokios didesnės pažangos dėl taikos sutarties. Visgi jiems pavyko susitarti dėl ekonominio bendradarbiavimo, taip pat ir ginčijamoje teritorijoje.
Japonijos premjeras sakė, kad pietaudamas su V.Putinu sutarė dėl „daugiau kaip 60 projektų“ su ekonomika susijusiose srityse, o jų detalės bus paskelbtos per spaudos konferenciją vėliau tą pačią dieną.
„Manau, kad yra daug sričių, kuriose Japonija ir Rusija neatskleidė savo pilno potencialo, nors ir esame kaimyninės valstybės“, – sakė Sh.Abe.
V.Putinas sakė, kad verslo ryšiai yra kelias pasitikėjimo puoselėjimui.
„Mūsų bendras darbas ekonomikos fronte padės mums sukurti pagrindą gerinti santykius“, – sakė jis.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad Japonija tikriausiai susitars su Rusija dėl maždaug 300 mlrd. jenų (2,4 mlrd. eurų) vertės ekonomikos projektų paketo. Į jį įeitų privataus sektoriaus projektai kasybos srityse, paskolos gamtinių dujų gavybai ir Rusijos Tolimųjų Rytų regiono ekonominiam vystymuisi.
„Teisinė pozicija“
Tokijo ir Maskvos santykiams trukdo ginčas, kilęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai sovietų pajėgos užėmė pietines Kurilų salas, kurios Japonijoje yra vadinamos Šiaurinėmis teritorijomis. Dėl to šalys negali pasirašyti taikos sutarties, kuri formaliai užbaigtų karą.
Sovietų Sąjunga užgrobė keturias salas šalia šiaurinių Japonijos krantų 1945 metais besibaigiant karui.
Japonijoje vykstantis lyderių susitikimas yra naujausias bandymas tai padaryti po to, kai Tokijas ir Maskva derybas pradėjo 1956 metais.
V.Putinas, dziudo entuziastas, sakė norįs užbaigti „anachronizmą“, kad dvi šalys vis dar neturi Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties. Jo nuomone, progresas vyksta „sudėtingai“.
Sh.Abe savo ruožtu siekia, kad Rusija nusileistų ir bando vilioti ekonomikos krizės apimtą Maskvą didelėmis Japonijos investicijomis. Jos ekonomika gerokai pašlijo kritus naftos kainoms bei Vakarams paskelbus sankcijas Maskvai dėl veiksmų Ukrainoje.
Ketvirtadienį jis sakė, kad su Rusijos lyderiu jiedu aptarė bendrą ekonominį vystymąsi ginčijamose salose ir sprendė, kaip padaryti, jog jose lengviau galėtų lankytis buvę jų gyventojai japonai, kurių vidutinis amžius – 81 metai.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad abu lyderiai paragino ekspertus rasti būdų, kaip pasiekti bendrą keturių salų naudojimą „žvejybos, turizmo, kultūros ir medicinos“ srityse.
Penktadienį taip pat susitiks ir abiejų šalių verslo lyderiai.
Tačiau tik nedaugelis tiki, kad V.Putinas atiduos salas: jos ne tik turi didžiulę strateginę reikšmę, nes yra išsidėsčiusios prie išėjimo į Ochotsko jūrą, bet ir yra rusų pasididžiavimas, karo trofėjus.
Vienas Japonijos pareigūnas informuodamas žurnalistus apie susitikimo eigą pažymėjo, kad didžiausia kliūtimi šiame procese gali tapti teisiniai klausimai, ypač dėl reguliavimo sistemos bet kokiems ekonominiams projektams salose.
„Bet kokiu atveju, mūsų šalies teisinės pozicijos nelaužymas yra išankstinė sąlyga bendrai ekonominei veiklai tose keturiose salose“, – sakė jis.