„Tai, kas iš pradžių buvo sumanyta kaip taiką garantuojantis modelis, vis labiau nukenčia nuo bet kokius rėmus peržengiančios biurokratijos, tačiau visų pirma – nuo vis augančio gręžimosi į nacionalinius interesus. Europa strigusi sunkioje krizėje būtent tuo metu, kai ji kaip niekada anksčiau yra reikalinga demokratijai ir laisvėms apginti“, - susiklosčiusią situaciją komentuoja žurnalistė.

Vieną skaudžiausių smūgių ES sudavė „Brexit“. „Traukiantis britams ES netenka antros pagal dydį ekonomikos ir diplomatinės sunkiasvorės Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO). Vokietijai nuo šiol teks suktis be vienos svarbiausių savo sąjungininkių vykdant kovą dėl rinkos ekonomikos“, - rašo M. Fietz.

Be to, daugumos manymu, svarbia užduotimi, vykdant neišvengiamai užsitęsiančias derybas dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES, taps ES išsaugojimas. Egzistuoja pavojus, kad britų įkvėptos gali taip pat pasielgti ir kitos šalys, o tada pagrindas, ant kurio stovi ES, bus visiškai nebepatikimas.

„Tai, kas iš pradžių buvo sumanyta kaip taiką garantuojantis modelis, vis labiau nukenčia nuo bet kokius rėmus peržengiančios biurokratijos, tačiau visų pirma – nuo vis augančio gręžimosi į nacionalinius interesus. Europa strigusi sunkioje krizėje būtent tuo metu, kai ji kaip niekada anksčiau yra reikalinga demokratijai ir laisvėms apginti“

„ES griūties pavojus vis dar egzistuoja. Dešinieji populistai tokiose šalyse kaip Nyderlandai ir Prancūzija taip pat reikalauja pasitraukimo iš ES. Kovo mėn. Nyderlanduose vyks rinkimai, o daugiausia šansų, kaip rodo apklausų rezultatai, turi dešiniųjų populistų Laisvės partija, kuriai vadovauja Geertas Wildersas. Prancūzijoje Nacionalinis frontas ir jam vadovaujanti Marine Le Pen turi daug šansų mažų mažiausiai atsidurti antrajame rinkimų ture.“ – perspektyvas vardijo „Focus“ žurnalistė.

Euroskeptiškos nuotaikos nėra svetimos ir Austrijai. Nors Laisvės partija šioje šalyje pralaimėjo prezidentinius rinkimus, vis tik šios partijos lyderis Heinzas Christianas Strache taikosi į federalinio kanclerio postą.

„Italijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje – visur politinės centro partijos, remiančios europietiškąjį projektą, nusileidžia partijoms, kurios kaltina Briuselį dėl praktiškai visų šiuo metu egzistuojančių sunkumų, su kuriais susiduria ES. Panašios tendencijos Vokietijoje artėjančių parlamentinių rinkimų kontekste galimai tik stiprės.“ – prognozavo ji.

Marine Le Pen,
Foto: AP / Scanpix

Didžiausiu iššūkiu glaudžių ryšių palaikymui ES viduje tapo praėjusiais metais fiksuotas imigrantų antplūdis. „2015 m. rudenį A. Merkel stipriai suklydo, tikėdamasi, kad Europa susitelkusi suskubs padėti tiems, kurie bėga nuo karo ir skurdo.

„Italijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje – visur politinės centro partijos, remiančios europietiškąjį projektą, nusileidžia partijoms, kurios kaltina Briuselį dėl praktiškai visų šiuo metu egzistuojančių sunkumų, su kuriais susiduria ES. Panašios tendencijos Vokietijoje artėjančių parlamentinių rinkimų kontekste galimai tik stiprės.“ – prognozavo ji.

Pabėgėlių skirstymas ES šalyse taip ir liko nerealizuotu projektu. Pirmosios buksuoti pradėjo Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija. Dvi pastarosios valstybės netgi kreipėsi į teismą dėl priimto kvotų skirstymo sprendimo. Bendravimo tonas Europoje tampa vis griežtesnis: netgi svarstoma galimybė taikyti sankcijas tiems, kurie atsisako priimti pabėgėlius“, - rašo M. Fietz. Gali kilti dar ir papildomų sunkumų, jei Turkija nutrauktų susitarimą su ES dėl migracijos.

„Situaciją sunkina teroristiniai aktai Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje, atsakomybė už kuriuos tenka islamistams. Naujoji įvažiavimo kontrolės sistema, taikoma ne ES šalių narių piliečiams, turėtų padidinti saugumo standartus. Dar vienas šansas, galintis užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ES viduje, šiais metais išryškėjo gynybos politikos sektoriuje, kuriame nuolat tempą lėtino britai. Po „Brexit“ Vokietija ir Prancūzija padidino daromą spaudimą, siekdamos įsteigti bendrą štabą, kuris būtų skirtas užsienio operacijoms koordinuoti.

Foto: DELFI

Vis tik tenka pripažinti, kad visų šių priemonių nepakanka tam, kad būtų suburta vieninga Europos kariuomenė“, - konstatuoja žurnalistė.

Lyg to dar būtų maža, Europą ir toliau skaldo ekonominės ir verslo krizės padariniai. „Tokiose valstybėse kaip Vokietija situacija tikrai gera, tačiau Pietų Europos šalis vargina aukštas nedarbo lygis, skolos ir ekonomikos silpnumas. (...) Euras po krizės taip pat nėra galutinai atsigavęs.“ – konstatuoja straipsnio autorė.

Vis tik didžiausia ES problema, anot M. Fietz, tampa dingęs pasitikėjimas. Daugeliui gyventojų ES tampa nebe savaime suprantamu dalyku, jie nesieja su ja lūkesčių dėl šviesesnės ateities ir problemų sprendimo – ES vis dažniau vertinama kaip problema.