Per gruodžio 19-ąją įvyksiantį balsavimą 538 rinkikai susirinks savo pačių atstovaujamose valstijose ir tiesiogiai rinks šalies prezidentą. Pirmadienį, gruodžio 12 d., Teksaso valstijoje išrinktas rinkikas Christopheris Suprunas konstatavo, kad už D. Trumpą nebalsuos, nors šis ir laimėjo jo valstijoje. Tai pirmasis respublikonas, paviešinęs tokį pareiškimą. Ch. Suprunas taip pat užsiminė, kad Ohajo valstijos gubernatorius Johnas Kasichas galėtų būti jo palaikymo sulauksiantis respublikonas. Bėda tik ta, kad Johno Kasicho, kaip jis pats netrukus pranešė, joks kandidatavimas nedomina.

Respublikonų partijos užkulisius puikiai matantys asmenys teigia, kad tokių neištikimų rinkikų kaip Ch. Suprunas, tylomis mąstančių, kaip sukliudyti D. Trumpui, partijoje yra ir daugiau. Kokia gi galėtų būti slapto jų plano schema? Kokiomis prielaidomis remiantis būtų galima manyti, kad jis pavyks?

Rinkikus paprastai parenka konkrečios valstijos partijos lyderiai. Daugelyje valstijų rinkikai automatiškai įsipareigoja balsuoti už savo partijos iškeltą kandidatą. Vis dėlto jokių tokį įpareigojimą numatančių įstatymų nėra – pasitikima rinkikų sąžine. Šiaip ar taip, per visą šalies istoriją net 99 proc. atvejų rinkikai liko ištikimi iškeltajam kandidatui. Kad D. Trumpas negautų būtinųjų 270 balsų, ankstesnius įsipareigojimus turėtų sulaužyti 37 rinkikai. Jei nei išrinktasis prezidentas, nei H. Clinton nesurinktų 270 balsų, balsavimo teisė atitektų Kongresui.

Deja, yra vienas „bet“.

JAV Atstovų rūmuose dominuoja respublikonai. Atstovų rūmai prezidentą turėtų rinkti iš trijų daugiausia elektorato balsų surinkusių kandidatų, šuo atveju – D. Trumpo, H. Clinton ir kurio nors trečio neištikimųjų rinkikų daugumos remiamo asmens. Įstatymų numatyta, kad trečiasis asmuo gali ir nebūti paskelbtas kandidatu į prezidento postą. Juo gali tapti bet kuris JAV pilietis, atitinkantis prezidento kandidatūrai keliamus reikalavimus. Kiekviena Atstovų rūmuose esanti valstijos atstovų grupė turi teisę į vieną balsą. Tik nereikia pamiršti, kad čia dominuojantys respublikonai, tikėtina, balsuos už D. Trumpą.

Kad ir kaip būtų, H. Clinton vis tiek nelaimės. Jei neištikimieji Respublikonų ir Demokratų partijų rinkikai sugebėtų pasiūlyti kokį nors nuosaikesnį respublikoną, už kurį turėtų balsuoti Atstovų rūmai (pavyzdžiui, Mittą Romney), gal jis ir laimėtų prieš D. Trumpą. Būtent todėl, ko gero, Ch. Suprunas ir paminėjo J. Kasichą.

Vis dėlto negalima pamiršti, kad D. Trumpas yra laimėjęs su pakankama balsų persvara. Per pirminius rinkimus jis įveikė net 16 respublikonų. Tarp jų, beje, buvo ir J. Kasichas, kaip paaiškėjo, visiškai nebesidomintis kandidatavimo perspektyvomis.

Taigi, panašu, kad net pasitvirtinus kiekvienam išdėstytos schemos punktui, įvykiai vargu ar pakryps nenumatyta linkme.