Šis itin simboliškas vizitas atspindi naujojo popiežiaus ryžtą tokiu įtemptu metu skatinti susitaikymą tarp skirtingų tikėjimų.
Apsilankymui sinagogoje reikšmingumo suteikia ir tai, kad Vokietijoje gimęs popiežius vaikystėje ne savo noru priklausė Hitlerio jaunimo organizacijai.
"Mums ir viso pasaulio žydams tai iš tiesų didelis įvykis, - penktadienį ryte televizijai WDR sakė žydų bendruomenės lyderis Abrahamas Lehreris (Abrahamas Lereris). - Esame labai susijaudinę ir kupini džiaugsmo, kad galiausiai galime priimti popiežių".
Kelno sinagogą naciai sunaikino 1938 metais, kai per šalį nusirito smurto prieš žydus banga, kurios metu buvo plėšiamos ir padeginėjamos žydų parduotuvės ir maldos namai.
Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta mažiausiai 11 tūkst. Kelno žydų. Šiame ketvirtajame pagal dydį Vokietijos mieste liko tik nedidelė žydų bendruomenė, kuri 1959 metais atstatė sinagogą.
Šeštadienį Benediktas XVI taip pat planuoja susitikti su vietos musulmonų lyderiais.
Vokietijos žydų bendruomenės lyderis prašo popiežiaus atverti visuomenei Vatikano archyvus
Vokietijos žydų bendruomenės lyderis penktadienį kreipėsi į popiežių Benediktą XVI, pagerbusį Kelno sinagogą istoriniu vizitu, ir paragino jį atverti visuomenei Vatikano archyvus, susijusius su Holokaustu.
Sveikindamas atvykusį 78 metų Vokietijoje gimusį popiežių, Abrahamas Lehreris savo kalboje paragino jį atverti visuomenei archyvus ir priminė, kad būdamas Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu, jis 1998 metais padėjo visuomenei susipažinti su kai kuriais archyve saugotais dokumentais.
A.Lehreris sakė, jog pasveikintų tokį žingsnį kaip "dar vieną" Vatikano geros valios ženklą žydų bendruomenei, kuris leistų abiem pusėms tęsti "taikų ir kritišką" sudėtingų santykių istorijos nagrinėjimą.
"Kaip Katalikų Bažnyčios vadovas, jūs turite ypatingą atsakomybę. Jūsų veiksmai tarnauja pavyzdžiu Bažnyčiai", - popiežiui sakė A.Lehreris.
Archyve yra sukaupta nemažai diplomatinės korespondencijos ir Bažnyčios dokumentų, kurie leistų sužinoti, kaip Vatikanas buvo informuotas apie nacių ketinimus deportuoti arba išnaikinti Europos žydus.
Žydų bendruomenės atstovai griežtai prieštaravo Benedikto pirmtako Jono Pauliaus II ketinimui karo laikų popiežių Pijų XII paskelbti šventuoju, tvirtindami, kad jis nieko arba beveik nieko nedarė, kad sutrukdytų žydų deportacijai.
A.Lehreris gyrė balandį popiežiumi išrinktą Benediktą XVI, vadindamas jį "tiltų tarp religijų statytoju". Pasak jo, popiežiaus vizitas yra nepaprastai didelės politinės ir religinės svarbos įvykis".
Vokietijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Karlas Lehmannas vėliau per spaudos konferenciją pareiškė, jog dalis archyvų jau dabar yra atviri visuomenei, "tačiau mes ir toliau turime stengtis atverti Pijaus XII laikų archyvus".