Europa lengviau atsikvėpė: bjaurios rinkimų kovos pabaiga yra geras ženklas

Austrijos rinkėjai ryžtingai atmetė euroskeptiškų ir antiimigracinių pažiūrų kandidato Norberto Hoferio bandymą tapti pirmuoju Europos Sąjungoje kraštutinių dešiniųjų prezidentu, ir šį rezultatą su palengvėjimu įvertino centro politikai visame žemyne.

Sekmadienį įvykusius Austrijos prezidento rinkimus, gavęs 53,3 proc. rinkėjų paramą, laimėjo žaliųjų remiamas nepriklausomas kandidatas Alexander’as Van der Bellenas. Jo varžovas iš antiimigracinės Laisvės partijos (FPÖ) surinko 46,7 proc. balsų, rodo visuomeninės televizijos prognozės.

„Nebus perdėta pasakyti, kad šiandien ... raudoną-baltą-raudoną – Austrijos vėliavą – kaip vilties ir permainų signalą.. Signalą iš Austrijos visoms Europos Sąjungos sostinėms“, – sekmadienį Vienoje sakė 72 metų A. Van der Bellenas.

Paprastai ramioje Austrijoje 11 mėnesių trukusios bjaurios ir skaldančios rinkimų kovos oficialūs rezultatai turi būti paskelbti pirmadienį, bet „nepaprastai liūdintis“ N. Hoferis jau sekmadienį pripažino pralaimėjęs.

„Sveikinu Alexander'ą Van der Belleną su šia sėkme ir raginu visus austrus susitelkti ir dirbti kartu“, – N. Hoferis parašė savo „Facebook“ pranešime.

Pagrindinės srovės politikai Austrijoje ir Europoje nuogąstavo dėl galimos N. Hoferio pergalės tais pačiais metais, kai jau įvyko du didžiuliai politiniai sukrėtimai: Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir Didžiosios Britanijos referendume priimtas sprendimas pasitraukti iš ES.

Be to, sekmadienį vakare balsavusiųjų apklausos parodė, kad Italijos premjeras Matteo Renzi pralaimėjo referendumą dėl konstitucinės reformos. Su pergale šiame referendume jis siejo tolesnį savo darbą vyriausybėje ir jau paskelbė, kad atsistatydins. Italijos referendumą laimėjo reformos priešininkų stovykla, kuriai vadovavo populistinis „Penkių žvaigždučių“ judėjimas.

N. Hoferis, kaip D.Trumpas ir „Brexit“ šalininkai, kurstė susirūpinimą imigracija ir globalizacija, ir žadėjo „nusikratyti apdulkėjusio elito“, siekti glaudesnių ryšių su Rusija, kovoti su „Briuselio centralizuojama valdžia“.

Pernai į Europą atvyko rekordiškai daug migrantų, kurių daugelis bėgo nuo karo Sirijoje, ir N. Hoferis taip pat deklaravo, kad islamui „nėra vietos Austrijoje“. Jis laiko musulmonus grėsme šalies vertybėms, tradicijoms ir saugumui.

„Geras ženklas“

Austrijos prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, tačiau buvo nuogąstaujama, kad N. Hoferio pergalė padrąsintų kitas pagrindinei politinei srovei oponuojančias jėgas prieš ateinančiais metais vyksiančius rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Sekmadienį vakare palengvėjimas buvo pastebimas visoje Europoje. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris Austrijos rinkimų rezultatus pavadino „geru ženklu prieš populizmą Europoje“.

A.Van der Belleno „pergalė yra skaudus nacionalizmo ir antieuropietiško, atsilikusio populizmo pralaimėjimas“, „Twitter“ parašė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.

„Austrijos žmonės pasirinko Europą ir požiūrį be išankstinio nusistatymo“, – sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras sakė, kad A.Van der Belleno pergalė yra „gaivaus oro gurkšnis tokiu metu, kai Europai grasina kraštutinių dešiniųjų iškilimas“.

Per A.Van der Belleno pergalės šventę jo šalininkai jautėsi maloniai nustebę, nes daugelis manė, kad D.Trumpo ir „Brexit“ stovyklos pergalės didino N.Hoferio galimybes laimėti, ir baiminosi rinkėjų nuovargio.

„Buvo verta. Vėliau, galvoju, iš palengvėjimo galiu apsiverkti“, – sakė 35 metų socialinis darbuotojas Christophas Krottmayeris

Tuo tarpu FPÖ būstinėje buvo jaučiamas didelis nusivylimas, kad ir vėl laimėjo „elitas“. Keli žmonės, tarp jų – jauna N.Hoferio duktė, pasirodžius rezultatams nesulaikė ašarų.

„Aišku, kad niekas Austrijoje nepasikeis, nes su A.Van der Bellenu abi pagrindinės partijos gali tęsti nesutikdamos iššūkių“, – naujienų agentūrai AFP sakė 60-metis FPÖ parlamentaras Johannesas Huebneris.

Daugelis N. Hoferio rinkėjų savo pyktį liejo internete, kur FPÖ turi didžiulę armiją sekėjų.

„Tikrai galvoju visiems laikams palikti šią šalį“, – FPÖ lyderio Heinzo-Christiano Strache „Facebook“ paskyroje skundėsi Manfredas Stadleris.

„Galiu prognozuoti, kad gana greitai būsime išduoti ES ir užtvindyti radikalių pabėgėlių. Tikrai nenoriu švaistyti savo energijos ir pinigų“, – rašė M. Stadleris.

Kas laukia kraštutinių dešiniųjų?

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, kuri šiais metais buvo aplankiusi N. Hoferį, pasveikino jį „drąsiai kovojus“ ir sakė, kad FPÖ laimės kitus visuotinius rinkimus.

Ši pranašystė gali būti ir ne visai iš piršto laužta, nes FPÖ šiuo metu, kaip rodo apklausos, yra populiariausia ir traukia rinkėjus, anksčiau palaikiusius abi centro partijas iš kanclerio Christiano Kerno braškančios „didžiosios koalicijos“.

Abi šios partijos buvo priverstos prezidento rinkimus stebėti tik iš šalies, nes jų kandidatai iškrito per pirmąjį rinkimų ratą balandį. Jų vyriausybė , gali žlugti net nesibaigus kadencijai, kuri šiaip turėtų trukti iki 2018 metų pabaigos.

Tačiau politikos analitikas Peteris Hajekas nors ir tikisi pirmalaikių rinkimų, nėra įsitikinęs, kad triumfuos Laisvės partija.

„Viskas įmanoma. Jie gali būti pirmi arba gali likti treti“, – sakė jis AFP.