Matydami autokratizmo linkui sparčiai judančios kandidatės į ES nares kursą, austrų politikai pakartotinai ragino Briuselį griežtai reaguoti, tuo sukeldami didžiulį turkų pasipiktinimą.
Aštrios retorinės strėlės iš Ankaros Vienos pusėn ėmė skrieti po to, kai Austrijos federalinis kancleris Christianas Kernas derybas su Turkija dėl narystės Bendrijoje pavadino „diplomatine fikcija“ ir paragino jas nutraukti.
Kerno žodžius pavadinęs „bjauriais“, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu užsipuolė visą Austrijos vyriausybę: „Bet dar bjauriau yra tai, kad jie mūsų žmones, turkų žmones, gyvenančius Austrijoje, vadina radikaliais. Jie tiesiog meluoja!“ Tai Austrija esanti „radikalaus rasizmo“ centras, – žarstėsi kaltinimais įsižeidęs ministras.
Kritika Turkijos adresu – rasistinė retorika?
Ir taip į kiekvieną kritinę austrų vyriausybės atstovų pastabą iš Ankaros reaguota pykčio protrūkiais. „Dink, tu netikėli!“ – rugpjūčio 5 d. twiterio laidykle sviedė į Austrijos kanclerį Christianą Kerną paniekos pilną frazę Erdogano pagrindinis patarėjas Burhanas Kuzu.
Priešakinėje fronto prieš austrus linijoje kovoja Turkijos Europos ministras Ömeras Celikas. Pereitą savaitę Austrijos kanclerį Ch. Kerną ir užsienio reikalų ministrą S. Kurzą jis išvadino „blogesniais už dešiniųjų ekstremistų politikus“. Jų „antiturkiška retorika“ atsigręšianti prieš juos pačius , nes ji „stiprina dešinįjį ekstremizmą bei rasizmą“.
Panašų likimą Ö. Celikas pranašavo visiems, pasiduodantiems „antiturkiškai ir islamofobiškai tendencijai“: „Kas Europoje panašiai kalba apie Turkiją, norėdamas konkuruoti su dešiniojo ekstremizmo partijomis, tie arba pralaimės rinkimus, arba taps silpnesni“.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu savo šalies kritikams diagnozuoja rasizmą: „Rasistinė retorika yra faktas, ir tai – labai pavojinga,“ – sakė jis pereitą antradienį Slovėnijos mieste Blede vykusioje konferencijoje. Turkija, pasak ministro, prisideda prie Europos stabilumo, be to, ji yra aktyvi NATO narė. „Tik mūsų draugai to nesupranta“.
Kibernetinis kerštas už „antiturkišką politiką“
Turkų pasipiktinimas ir įsižeidimas dėl jų supratimu nepelnytos kritikos toks didžiulis, kad kai kurie ryžosi „nesupratingus draugus“ austrus nubausti, organizuodami prieš juos kibernetines atakas. Kaip savaitgalį pranešė vyriausybės atstovai iš Vienos, penktadienio vakarą Austrijos užsienio reikalų ministerija tapo programišių iš Turkijos auka, ir jau ne pirmą kartą šį rudenį.
„Aslan Neferler“ vardu pasivadinusi turkų programišių grupė rugsėjo mėnesį keleto dienų intervalu surengė dvi kibernetines atakas prieš Vienos oro uostą ir prieš Austrijos nacionalinį banką, mėgindami užblokuoti jų internetinius puslapius. „Aslan Neferler“ grupė twitteryje vadino šiuos kibernetinius išpuolius keršto akcija už austrų „antiturkišką politiką“.
„Mes nesileisime įbauginami. Austrija ir toliau laikysis savo pozicijų Turkijos atžvilgiu,“ – šeštadienį tikino austrų užsienių reikalų ministras Sebastianas Kurzas, vienas aštriausių dabartinės turkų vyriausybės kritikų.
Turkijos vyriausybės kritikų priešakyje – jaunas austras
Trisdešimtmetis Austrijos užsienio reikalų ir integracijos ministras Sebastianas Kurzas pastaraisiais mėnesiais Briuselyje ne sykį kartojo, jog Turkija mėgina šantažuoti Europą ir jog Europa neturi leistis tokiu būdu parklupdoma. Ji privalo pati rūpintis savo sienų saugumu.
„Šaliai, kuri siekia įkalinti žurnalistus ir opozicijos vadovus, Europoje nėra vietos,“ – sakė jis lapkričio viduryje Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Be to, reaguodamas į Turkijos grasinimus atverti sienas pabėgėliams, Kuzas ragino užsukti Turkijai pinigų kraną ir nepervedinėti pažadėtųjų trijų milijardų eurų.
Turkijos nemalonės S. Kurzas susilaukė ir savo sprendimais dėl imigrantų integracijos, – mat, jis yra ne vien užsienio, bet ir integracijos ministras. Jo iniciatyva 2015 metais buvo priimtas naujas islamo įstatymas, pakeitęs senąjį, galiojusį nuo 1912 metų. Per šimtmetį musulmonų skaičius Austrijoje grokai išaugo ir siekia 600.000 (tai sudaro virš 5% visų Austrijos gyventojų).
Naujasis įstatymas turi palenvinti musulmonų integraciją į austrų visuomenę. Be kita ko, jis draudžia finansuoti musulmonų draugijas bei mečetes iš užsienio, siekia formuoti vakarietišką, „austrišką islamą“, ką laiduoti turės Austrijoje mokslus baigę, o ne iš Turkijos ar kitų valstybių importuoti imamai.
Istorinių antagonistų refleksai tebeveikia
Austrijos musulmonų bendruomenė (IGGiÖ) kritikavo naująjį islamo įstatymą, kuris „neatitinka Austrijoje gyvenančių musulmonų poreikių bei lūkesčių“, o Turkijos tarnybos religijos klausimais (Diyanet) vadovas Mehmetas Görmezas dramatizavo, esą, juo visuomenė nubloškiama šimtmečiu atgal.
Stebint dabartinius turkų ir austrų apsižodžiavimus, susidaro įspūdis, kad tie praeities šimtmečiai su jų istorine atmintimi iš sąmonės anaiptol nėra išsitrynę. Labai gali būti, kad retorinis abiejų pusių radikalumas iš dalies skatinamas ir istorinėje sąmonėje įsitvirtinusių refleksų: juk istorinėje arenoje Austrija ir Turkija ilgą laiką buvo antagonistai. XVI ir XVII a. Osmanų kariauna dukart patyrė nesėkmę prie Vienos. Su antruoju pralaimėjimu 1683 metais (taigi – prieš 333 metus) turkai sieja Osmanų imperijos žlugimo pradžią. Ir ta istorinė trauma, regis, tebeveikia abiejų šalių santykius iki šiol.
2014 metų vasarą Vienoje kalbėdamas savo tautiečiams, Turkijos prezidentas kreipėsi į juos kaip į 1529 metais Vieną užimti mėginusių turkų palikuonis (pažodžiui – „sultono Suleimano Puikiojo anūkus“). Tokį temos emocionalizavimą S.Kurzas pavadino „provokacija“, kenkiančia turkų integracijai, su kuria, pasak ministro, jau ir taip pasivėlinta. Jis tikisi iš turkakilmių gyventojų lojalumo Austrijos valstybei.
