Sausakimšoje Havanos Revoliucijos aikštėje, kur velionis Kubos lyderis yra pasakęs daug legendinių savo kalbų, susirinkę žmonės skandavo „Tegyvuoja revoliucija!“ ir „Fidelis! Fidelis!“.
Velionio įpėdiniui Rauliui Castro mojuojant miniai, Kubos nacionalinės bibliotekos fasadą papuošė didžiulė jauno, barzdoto F. Castro nuotrauka.
Kairiųjų pažiūrų Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa gyrė F. Castro ideologiją, miniai sakydamas: „Ir toliau kovosime už šias idėjas. Prisiekiame!“
Pietų Afrikos prezidentas Jacobas Zuma F. Castro liaupsino kaip „vieną didžiausių XX a. herojų“, pabrėždamas, kad jis nepritarė apartheidui ir 1975 m. pasiuntė Kubos pajėgas į Angolą padėti šalies vyriausybei kovojant su sukilėliais.
Tačiau kai kurie pasaulio lyderiai nusprendė nedalyvauti minėjime, akcentuodami tai, koks nevienareikšmis yra jo palikimas. Net ir draugiškų Kubai šalių, tokių kaip Rusija, Kinija ar Iranas, aukščiausi vadovai į Havaną neatvyko.
F. Castro, Kubą valdęs nuo 1959 m. iki 2006 m., kai dėl ligos buvo priverstas perduoti valdžią broliui Rauliui, mirė penktadienį, sulaukęs 90-ies. Mirties priežastis neskelbiama.
Po antradienį įvykusios ceremonijos urna su F. Castro pelenais po visą šalį keliaus maršrutu, kuriuo keliavo jo partizaninio judėjimo nariai, švęsdami šalies diktatoriaus Fulgencio Batista nuvertimą 1959-aisiais.
Mirusiajam skirti minėjimai baigsis sekmadienį, kai urna su jo pelenais bus palaidota rytiniame Kubos Santjago mieste.
JAV „oficialios“ delegacijos nesiųs
Jungtinės Valstijos antradienį nurodė į Fidelio Castro laidotuves išsiųsiančios du aukšto rango pareigūnus, bet pabrėžė, kad jie nebus oficialios delegacijos dalis.
Vašingtonas pastaraisiais metais stengėsi užbaigti nuo Šaltojo karo laikų tvyrojusią priešpriešą su Havana, todėl akivaizdu, jog pastaruoju diplomatiniu manevru stengiamasi užtikrinti, kad Kuba neįsižeistų, ir tuo pačiu neužrūstinti kritikuojančių šios salos komunistinį režimą.
Baltieji rūmai nurodė, kad oficiali delegacija į laidotuves siunčiama nebus. Tokią delegaciją paprastai sudaro aukščiausieji pareigūnai, diplomatai, įstatymų leidėjai ir kiti įžymūs žmonės. Vis dėl to į buvusio Kubos lyderio laidotuves vyks artimas prezidento Baracko Obamos patarėjas Benas Rhodesas ir aukščiausio rango JAV diplomatas Kuboje Jeffrey DeLaurentis.
„Prezidentas nutarė šiandien nesiųsti į laidotuves prezidentinės delegacijos“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.
„Vis dar esame smarkiai sunerimę dėl to, kaip dabar veikia Kubos vyriausybė, ypač Kubos žmonių pagrindinių žmogaus teisių apsaugos srityje“, – sakė jis.
B. Rhodesas buvo vienas iš B. Obamos inicijuoto santykių su Kuba atšilimo architektų ir prižiūrėjo abiejų šalių pastangas suartėti po kelis dešimtmečius trukusio Šaltojo karo laikų priešiškumo.
Kai tas konfliktas buvo intensyviausias, JAV Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) ne kartą bandė nužudyti ilgametį Kubos lyderį F. Castro, kuris 2006 metais pasitraukė iš valdžios pašlijus sveikatai.
Nors dvišaliai santykiai pastebimai pagerėjo, Amerikos tebetęsiamas embargas ir Kubos vyriausybės veiksmai prieš politinę opoziciją liudija išliekančius nesutarimus
Kai anksčiau šiemet B. Obama lankėsi Havanoje, jis nutarė nesusitikti su F. Castro. Vietoj to jis nusprendė pasikalbėti su jo broliu, Kubos prezidentu Rauliu Castro.
Nors Fidelio Castro era faktiškai baigėsi prieš daug metų, jo brolis Raulis ir sūnėnas Alejandro Castro Espinas vis dar yra tarp jo šeimos narių, valdžioje užimančių svarbius postus, todėl Baltieji rūmai norėjo išvengti pernelyg didelio įžeidimo.
Jei į laidotuves būtų išsiųsta oficiali delegacija, būtų rizikuojama pabloginti santykius tarp B.Obamos ir jo įpėdinio Donaldo Trumpo. Pastarasis grasino „nutraukti“ JAV ir Kubos santykių pagerėjimą.