Prie vieno iš Akapulke esančių „Walmart“ prekybos centrų, esančio visai netoli žurnalisto Creede Newtono viešbučio, aidi šūviai. Keista tai, kad šią tvankią ir lietingą rugsėjo naktį jie nuskamba labai dusliai. Po kelių minučių nusikaltėliai jau buvo sėkmingai pasipustę padus. Paskubomis maisto furgoną uždarinėjo šalia prekybos centro įsikūręs meksikietis. Atvykę policijos pareigūnai paskubomis bandė aptverti nusikaltimo vietą.
Dar vienas nužudytas taksistas – patraukė pečiais.
„Pastaruoju metu nužudyta nemažai mūsų. Labai bijome. Jeigu jie mūsų prašys pinigų, o mes neturėsime?“, – kalba 19 metų taksi vairuotojas, paprašęs jį vadinti pramanytu vardu Rigoberto, prisistatyti tikruoju vardu jis paprasčiausiai bijo.
Šiais metais Akapulke jau buvo nužudyta 20 taksistų, bent jau tokius duomenis pateikia vietos žiniasklaida. Gali būti, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Būdų, kaip tiksliai nustatyti aukų skaičių, tarsi ir nėra. Vietos taksi vairuotojų profesinė sąjunga šiuo klausimu tyli kaip vandens į burną prisisėmusi.
Kaip teigia žurnalistas, Akapulko gatvėmis važinėja kelių rūšių taksi. Vyras, vardu Gonzalesas, vairuoja vieną iš daugelio XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį pagamintų „Volkswagen Beetle“. Dažniausiai jo maršrutai driekiasi pirmyn ir atgal įspūdingo grožio gatve, esančia visai šalia dviejų gražiausių Santa Lusijos įlankos paplūdimių – „Avenue La Costera Miguel Alemán“.
Čia taksi automobiliai vietinių meiliai vadinami „tortugas“ – ispanų kalba šis žodis reiškia vėžlys. Solidus automobilių amžius ir neskubrus judėjimas – viena iš šios pravardės priežasčių. Neretai automobiliai kaip reikiant aprūdiję nuo nuolatinės akistatos su vandeniu, neveikia durų spynelės, todėl taksistui neretai tenka jas įlipti norinčiam keleiviui atidaryti iš vidaus. Oro kondicionierius? Tolima ir praktiškai neįgyvendinama svajonė. Dažniausiai pasivažinėjimas kainuoja apie 40 pesų arba kiek daugiau nei 2 dolerius.
Trečiadienį prie „Walmart“ prekybos centro nušautas taksistas vairavo kitokį automobilį – tai buvo balta ir sąlyginai apynaujė (pagaminta kažkada paskutinį XX amžiaus dešimtmetį) bei brangesnė transporto priemonė.
Tiesą sakant, laikotarpiu nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 3-osios netoliese jau minėtosios „Avenue La Costera Miguel Alemán“ prieigose nužudyti trys taksi vairuotojai ir dar keturi sužeisti.
Koks motyvas? Gerero valstijos generalinis prokuroras Javieras Olea Pelaezas sako, kad nerimą keliantį išpuolių prieš taksi vairuotojus skaičių lemia įvairios ir neretai viena kitai prieštaraujančios priežastys.
Rugsėjo pradžioje J. O. Pelaezas žurnalistams sakė, kad viena iš pagrindinių smurto proveržio priežasčių – taksi automobilių vairuotojų nenoras mokėti duoklę reketu užsiimantiems nusikaltėliams. Reketas – „problemos pradžių pradžia“. „Taksi vairuotojai nuolat atsisakinėja mokėti nusikaltėliams, mums jau pavyko sulaikyti grupele turto reketu užsiimančių nusikaltėlių“, – Meksikos naujienų tarnybai „Milenio“ sakė Gerero valstijos generalinis prokuroras.
Dar liepą viskas buvo kiek kitaip. J. O. Pelaezas, Gerego valstijos generalinis prokuroras sakė, kad taksi vairuotojai nusikaltėlių taikiniais tampa, nes pristatinėja narkotikus karteliams ir suteikia informacijos žudikams apie juos dominančius taikinius – jų buvimo vietą ir judėjimą.
„Štai kur problema. Gali būti, kad dalis Akapulko taksistų dirba su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis. Kilus konfliktams, neretai nukenčia niekuo dėti žmonės. Niekuo negalima pasitikėti. Policija taip pat ne visada galima pasitikėti“, – sako taksi vairuojantis Gonzalezas.
2015 metais Gereras buvo pripažintas pačia agresyviausia iš visų 32 Meksikos federalinių šalies vienetų – trečią kartą iš eilės. Remiantis JAV valstybės departamento duomenimis, 100 tūkst. gyventojų tenka 57 nužudymai.
Balandį JAV valstybės departamentas netgi uždraudė visiems Jungtinių Valstijų valstybės departamento darbuotojams iš viso vykti į Akapulką.
Meksikos prezidento Enrique Pena Nieto valdžios atsakas buvo savotiška strategija, primenanti veiksmų planą, kuris padėjo Kolumbijoje pažaboti liūdnai pagarsėjusius narkotikų kartelius, bent jau taip teigiama 2013 metais JAV Kongreso parengtoje ataskaitoje. Deja, strategija, kaip sučiuopti ar nužudyti 10 aukščiausio rango narkotikų kartelių vadovų Meksikoje, remiantis turimais duomenimis, nepasiteisino.
Iš žaidimo pašalinus narkotikų kartelių vadovus, nusikaltėliai niekur nedingo – skirtumas tik tas, kad gerai organizuotas nusikaltėlių grupeles pakeitė menkai organizuotos, todėl dar pavojingesnės, gaujos. „Tokia situacija lėmė dar didesnį nestabilumą – tai reiškia, kad kraujas ėmė lietis dar gausiau“, – teigia JAV pareigūnai. Jie suskaičiavo, kad nuo 2002 iki 2007 metų pagrobimų skaičius Meksike išaugo net 188 procentais, ginkluotų apiplėšimų – 47 proc., o turto reketo – 101 proc.
Tokią pačią tendenciją galima pritaikyti ir šiandien – narkotikų karteliai braunasi į visus įmanomus kasdieninio šalies žmonių gyvenimo aspektus, nuo jo neapsaugota nė viena visuomenės grupė. Galima neturėti absoliučiai nieko bendro nei su iš prekyba narkotikais turtus besikraunančiu nusikaltėliu, nei su nusikalstamu pasauliu, tačiau vieną dieną tiesiog įsėsite į taksi automobilį, kurio vairuotojams taps žudikų taikiniu.
„The Daily Beast“ dar kovą skelbė, kaip kartelių tarpusavio kovos jau persikėlė ir į turistų lankomas Akapulko vietas. Minėtame straipsnyje skelbta, kad „smurtas metų metus smaugė skurdžiausiai gyvenančiųjų rajonus miesto periferijoje, tačiau pastaruoju metu keliasi ir į turistų pamėgtą miesto centrą“.
Pastaruoju metu vis labiau akis badanti tendencija, kai nusikaltėliai savo taikiniais ir aukomis renkasi turistus vežiojančius taksi vairuotojus, gali būti interpretuojama kaip įrodymas, jog narkotikų karteliams turistus ir vietinius skyrusi riba nebeegzistuoja. Nieko keisto, kad vietos pareigūnai ėmėsi naujų bandymų, kaip spręsti susiklosčiusią krizę.
Akapulke budi sukarintos policijos pajėgos. „Avenue San Miguel Alemán“ gatvėje patruliuoja nuo galvos iki kojų kamufliažine apranga vilkintys kariai, prie šono glaudžiantys automatinius šautuvus. Gatvėje įrengti net keli patikros postai, kurie iš pirmo žvilgsnio primena Artimuosiuose Rytuose okupacinių pajėgų įsteigtuosius.
Kaip teigia „Open Society Foundation“ (OSF) – organizacijos, kuri pasisako už demokratijos ir žmogaus teisių apsaugą pasaulyje – atstovai, tokie veiksmai nėra geras sprendimas. OSF parengtoje ataskaitoje, pavadintoje „Žlugęs teisingumas Meksikos Gerero valstijoje“, teigiama, kad tiek federalinio, tiek valstijos lygio pareigūnų veikla nekontroliuojama – kitaip tariant, jie niekam neatsiskaito.
Labiausiai šokiruojantis policijos savivaliavimo ir įgaliojimų viršijimo pavyzdys, sulaukęs dėmesio Ir tarptautiniu mastu, buvo 43 studentų iš Ajocinapos pedagoginio universiteto, ketinusių dalyvauti vienoje protesto akcijoje, dingimas ir nužudymas.
„Remiantis federalinių pareigūnų suteiktais duomenimis, nusikaltėlių organizacijos „Guerrero Unidos“ nariai išžudė studentus, kuriuos jiems pristatė policijos pareigūnai, arba, remiantis kitais duomenimis, pareigūnai patys jaunus žmones ir pradangino“, – teigiama ataskaitoje.
Vienas iš OSF ekspertų, dirbusių rengiant minėtąją ataskaitą, Ericas Witte „The Daily Beast“ sakė, kad situacija „Gerere šiuo metu niūri. Vietos gyventojams sulaukti pagalbos federaliniu lygmeniu praktiškai neįmanoma“.
606 puslapių dokumento išvadose skelbiama, kad Meksikos valdžia suklastojo savo pačios vykdytą tyrimą, nusikaltimas paverstas masiniu dingimu be žinios ir netgi iškelta hipotezė, kad federaliniai pareigūnai ir karteliai veikė išvien.
E. Witte su tokia išvada sutinka. Jis teigia, kad pasitaikė jau ne vienas tokio bendradarbiavimo atvejis, tačiau jie taip ir lieka neišaiškinti.
Tam tikra prasme dalį kaltės dėl tokios situacijos turėtų priimti JAV valdžia. Remiantis veiksmų planu, dar žinomu kaip „Merida Initiative“, nuo 2008 metų Meksika kovai su narkotikų karteliais iš Vašingtono gavo daugiau nei 2 mlrd. dolerių. Dauguma šių lėšų atiteko policijos ir karinių struktūrų ginklavimui.
2015 metais JAV valstybės departamentas metinę paramą apkarpė 15 proc. – apie 5 mln. dolerių. Toks sprendimas buvo priimtas dėl prastos žmogaus teisių padėties šalyje. Šiais metais atstatyta senoji suma.
E. Witte teigia, kad paramos suma sugrąžinta, „nors šalyje ir toliau grubiai pažeidinėjamos žmogaus teisės – pasitaiko net ir nusikaltimų prieš žmogiškumą“. Anot eksperto, Jungtinės Valstijos ir praeityje ne kartą savo pagalba Meksiką skatino imtis priešingą nei norimą efektą suteikiančių priemonių“.
Situacija taip pablogėjo, jog OSF darbuotojai paprasčiausiai nebetiki, kad Meksikoje galima rasti reikiamų atsakymų. „Piliečiams, kurie norėtų teisingumo, manau, būtinas tarptautinių tyrėjų ir kaltintojų įsikišimas“, – tvirtina E. Witte.
Taksi vairuojantis Rigoberto sako, kad, nepaisant tykančių pavojų, darbo keisti neketina. „Taip, realybė tokia – čia labai pavojinga. Tik neturiu kito pasirinkimo. Kol kas iš manęs dar nieko nereikalauja – kol kas“, – liūdnai šypsosi jaunuolis.