Jo devizas „America first“ – „Amerika pirmiausia“ likusiam pasauliui signalizuoja: pasirūpinkite savimi patys. Vokiečiai greitai į jį sureagavo, prabildami apie didėjančią Vokietijos atsakomybę chaotiškame, įtampų ir konfliktų krečiamame pasaulyje.
„Tokia yra demokratija“, – kitą dieną po rinkimų pareiškė JAV ambasadrius Berlyne Johnas B. Emersonas. Ir pridūrė nemanąs, kad dabar vokiečių ir amerikiečių santykiai visam laikui pasikeistų.
Ramiam likti jam leidžia 240 metų senumo šalies demokratija: „Turėjome ir anksčiau pereinamųjų fazių, ir visos jos pavyko“.
„Demokratijoje mes turime raktą demonams kontroliuoti“, knygoje „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra rašęs Karlas Popperis. Kitoje vietoje filosofas priduria: demokratija „sukuria institucijas, veikiančias taip, kad net ir prasčiausias valdytojas nepridarytų pernelyg didelės žalos“.
Pagrindo panikai nemato ir organizacijos „Atlanto tiltas“ vadovas Friedrichas Merzas. „Amerikos prezidentas išties turi didžiulę galią, tačiau jokioje demokratijoje pirmasis asmuo nevaldo vienas pats,“ – Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ sakė buvęs krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos vadovas, iš aktyvios politikos pasitraukęs dėl nesutarimų partijos viduje.
JAV vyriausybės aparatą sudaro 2500 narių, tarnautojų, atsakingų asmenų, „ir jie visi tikrai nebus maži Trumpai. Ironiškai tariant, tiek daug Trumpų Jungtinėse Valstijose net ir nerastum. Tarp respublikonų, kaip ir tarp demokratų, netrūksta žmonių, gebančių rasti protingus sprendimus ir kompromisus.“
F. Merzas neabejoja, kad jie D. Trumpą nukreips reikiama linkme. „O ir pats D. Trumpas yra pakankamai protingas, jis netruks suprasti, jog vadovauti šaliai tokiu stiliumi, kokiu kovojo rinkiminėje kampanijoje, negalės,“ – aiškino nuosaikiai optimistiškai nusiteikęs F. Merzas.
Vokietija tiesia ranką D. Trumpui – su sąlyga
Vis dėlto politikų reakcijose dominuoja susirūpinę balsai. Užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris D. Trumpo išrinkimą prezidentu pavadino „politiniu žemės drebėjimu“. O kanclerė Angela Merkel sveikinimą D. Trumpui pateikė su perspėjančiu moraliniu garnyru:
„Vokietiją ir Ameriką sieja vertybės: demokratija, laisvė, pagarba žmogaus teisėms ir orumui, nepriklausomai nuo jo kilmės, odos spalvos, religijos, lyties, lytinių orientacijų ar politinių nuostatų. Šių vertybių pagrindu siūlau būsimam JAV prezidentui D. Trumpui glaudų bendradarbiavimą.“
Kanclerės pareiškimas Vokietijoje iš esmės sulaukė palankaus atgarsio, džiaugtasi, kad A. Merkel rado tinkamus žodžius ir tinkamą toną teisingai žinutei pasiųsti. Tačiau netrūko ir kritikos.
Antai tarptautinių santykių profesorius Thomas Jägeris žurnale „Focus“ stebėjosi tokiu atviru moralizavimu ir ironizuodamas klausė: ar tai – nauja federalinės vyriausybės užsienio politikos doktrina? Ar tai reiškia, kad jei išvardintųjų normų nebus laikomasi, Vokietija glaudų bendradarbiavimą su JAV apribos?
Būta ir būgštavimų, kad moralinis sveikinimo prieskonis gali sudirginti D. Trumpo keršto instinktą ir ateityje karčiai atsirūgti patiems kritikams. Politologijos profesorius bei Amerikos ekspertas Christianas Hacke vokiečių vyriausybės kritiką D. Trumpo adresu pavadino „populistine ir provincialia“.
Kritikai neturėtų užmiršti, „kam ko labiau reikia, mums Amerikos ar Amerikai mūsų“, sakė jis pirmadienį per pirmąjį valstybinį kanalą ARD ir abejojo, ar dabartinėmis aplinkybėmis vokiečiai bei europiečiai gali sau leisti „moralinį pasipūtimą“.
„Mūsų laukia didžiulis susvetimėjimas“
Ch. Hacke ragino politikus pragmatiškai apsieiti su faktais, kas, deja, ne visada pavyksta ir pagrindiniam Vokietijos diplomatui (bei, kaip šiomis dienomis paaiškėjo, būsimam šalies prezidentui) F. W. Steinmeieriui. Vadovaudamasis ne protu, o emocijomis, jis nesugebėjo įveikti nepasitenkinimo ir nepasveikino D. Trumpo su pergale. Jo partijos bičiulis Sigmaras Gabrielis valdėsi dar sunkiau: būsimą JAV prezidentą jis išvadino „naujo autoritarinio ir šovinistinio internacionalo“ vedliu.
„Koneveikimai reikalą tik komplikuoja. Neturėtume atsakyti Trumpui Trumpo stiliumi“, – kritikavo kolegą CDU politikas, bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Röttgenas.
N. Röttgenas konstatavo, kad Vokietija nėra pakankamai pasirengusi bendradarbiavimui su naujuoju prezidentu, nes paprasčiausiai nesitikėjo, kad šis košmarišku laikytas scenarijus taps realybe. D. Trumpo išrinkimą prezidentu politikas vertina kaip dramatišką istorinio masto cezūrą tiek pačiai JAV, tiek ir jos vaidmeniui pasaulyje bei transatlantiniams santykiams. „Manau, mūsų laukia didžiulis susvetimėjimas,“ – gero nežadanti politiko prognozė.
„Taip, D. Trumpas yra didžiulė Aš-programa, ir todėl visiškai tikėtina, kad Amerika gerokai atsitrauks ir nebebus veiksniu, stabilizuojančiu tarptautinę liberalią tvarką. Ir tai – tokiu metu, kai pasaulis vis labiau eižėja, nyra į vis didesnį chaosą, kai mums amerikiečiai yra be galo reikalingi.“
Amerikos skėtis virš Europos dingo visiems laikams
Niūrią ateities perspektyvą europiečiams piešė buvęs JAV ambasadorius Vokietijoje Johnas Kornblumas. Pasak jo, vokiečiai, o ir visi europiečiai ateityje bus priversti daugiau nei kada nors anksčiau patys savimi pasirūpinti. „Amerikos virš Europos buvęs išskleistas skėtis visiems laikams dingo“, – sakė J. Kornblumas Vokietijos laikraščių redakcijų tinklui. Ir apibendrino: „D. Trumpo išrinkimas ženklina pokario pasaulio baigtį.“
„Galbūt dabar europiečiai pajus stipresnį ryžtą atsakomybei?“ – retoriškai klausė J. Kornblumas.„Matant visus tuos mūsų laukiančius lūžius bei sukrėtimus, to ryžto jiems tikrai prireiks,“ – Kasandros stiliumi perspėjo Billo Clintono prezidentavimo laikų ambasadorius.
Tuo tarpu respublikonų užsienio reikalų organizacijos „Republicans Abroad“ atstovas Davidas Knoweris skubėjo europiečius raminti. D. Trumpas, pasak jo, kalbėjęs tik simboliškai, abejonių NATO jis nereiškęs, tik nurodęs, jog dabar NATO didžiąja dalimi (70 procentų NATO bendrojo vidaus produkto) finansuoja Amerika, o ateityje ir kitos šalys privalėtų įmokėti joms priklausančią dalį – po 2 procentus (Vokietija, dabar moka tik 1,2 procentus – 34 milijardus, ateityje turėtų mokėti 64 milijardus).
Pagaliau ir B. Obama pastarosiomis dienomis patikino europiečius, jog būsimasis prezidentas išlaikys įsipareigojimus NATO. „Mūsų pokalbio metu D. Trumpas aiškiai pabrėžė mūsų svarbiausių strateginių aljansų svarbą“, – teigė jis.
„Saugumo už nulinį tarifą nėra“
Aišku, kad prezidentas D. Trumpas iš Europos Sąjungos reikalaus daugiau nei ankstesnieji Amerikos prezidentai. D. Trumpas iš Europos laukia, kad problemas prie savo durų ji pirmiausia spręstų pati. O tai neišvengiamai reiškia ir didėjančią atsakomybę politiniam Berlynui, ką pastarosiomis dienomis visuose interviu kartoja gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Beje, ministrė, kaip ir jos partijos pirmininkė A. Merkel, nepraleido progos priminti būsimam prezidentui jo įsipareigojimų Aljansui: kalba čia einanti apie bendrų vertybių gynimą, o ne apie tai, kaip materialiai „padaryti gerą biznį“.
Drauge ministrė ragino geriau koordinuoti europiečių saugumo interesus, efektyviau naudoti turimus resursus, greičiau daryti sprendimus. Kalbama ne apie Europos armiją, aiškino ministrė, o apie saugumo ir gynybos sąjungą. Supratimas, kad Europa šioje srityje turi sutartinai veikti, Bendrijos šalyse yra didesnis nei bet kada anksčiau.
Aktyviau angažuotis saugumo srityje reikalauja ir krikščionių demokratų užsienio reikalų politikas Karlas Georgas Wellmannas. Kai kurie D. Trumpo posakiai rinkiminės kampanijos metu buvę pavojingi, – sakė jis Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ ir pabrėžė augančią Vokietijos atsakomybę: „Privalome daugiau galvoti apie Europą, ypač apie Rytų Europą – Lenkiją, Baltijos valstybes, Ukrainą, o ne apie Ameriką“.
„Mes, turtinga federalinė respublika, gynybai išleidžiam 1,2 procentus bendrojo vidaus produkto. Mes negalim laukti, kad Amerikos mokesčių mokėtojai uždėtų už mus. Tai yra tema, kurios būtų ėmusis ir ponia Clinton. Jei norime saugumo, turime patys daug daugiau daryti – saugumo už nulinį tarifą nėra,“ – konstatavo politikas.
„Šiurkšti antitezė“ D. Trumpas – proga subręsti
Europiečių nerimą D. Trumpą išrinkus Jungtinių Valstijų prezidentu Amerikos ekspertas profesorius Georgas Schildas vertina kaip šansą permąstyti ligšiolinę saugumo politiką.
Jei D. Trumpas išties sustiprintų ryšius tarp Vašingtono ir Maskvos, tai labai tiesiogiai atsilieptų ir Vokietijai. Tuo tarpu kai įtampos mažėjimas tarp šių dviejų supergalių vertinamas veikiau teigiamai, Baltijos valstybėse bei Lenkijoje į jį reaguojama dirgliai.
„Šioms šalims tai galėtų atrodyti kaip grėsmė. Jie galėtų manyti, kad JAV kaip sauganti galia nebeveikia, o D. Trumpas V. Putinui suteikia daugiau veikimo laisvės,“ – aiškino tarptautinių santykių žinovas. Tuo atveju Europa ir ypač Vokietija turėtų imtis žygių: „Vokietijai tektų tarpininkės vaidmuo tarp JAV ir rytų europiečių“, – svarsto G. Schildas.
Dėl galimos išskirtinės santarvės tarp „dvasios brolių“ D. Trumpo ir V. Putino būgštauja ir dienraščio „Welt“ Europos korespondentas Dirkas Schürmeris.
Ar išties galime žvelgti į D. Trumpą kaip į šiurkščią antitezę naujai Europos pradžiai? „Ir ar išties senasis kontinentas yra saugus civilizacijos uostas su socialine valstybe, gerai funkcionuojančia sveikatos apsauga, svetingumu migrantams ir antidiskriminacija, – toks, kokį jį gražiai piešia jo politiniai elitai?“ – retoriškai klausia D. Schürmeris.
D. Trumpo „šiurkšti antitezė“ į dėmesio centrą iškėlė Europos saugumo klausimą. Drauge jis tapo ir „šaižiu skambučiu“ ar perspėjančiu šūviu Europos valstybių politiniams bei medijų elitams, kaip pavojinga yra nutolti nuo nemažos dalies šalies gyventojų. Bet tai jau būtų kita aštri tema.