Susirinkę Briuselyje, atokiau nuo žiniasklaidos, ministrai diskutuos apie įvairius D. Trumpo per rinkimų kampaniją padarytus pareiškimus – izoliacionistinį požiūrį į saugumą, tarptautinių prekybos sutarčių atmetimą, atsisakymą kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, – ir kaip tai gali virsti realia politika.
Prieš šį susitikimą NATO generalinis sekretorius ragino laikytis transatlantinės vienybės ir perspėjo, kad „laikytis pavieniui“ netinka nei Europai, nei JAV.
Prieš vakarienę ES diplomatai nežinojo kaip paaiškinti stulbinančią D. Trumpo pergalę ar suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia.
Giovanni Grevi, Europinės politikos centro (European Policy Centre) vyresnysis bendradarbis, sako, kad „Europai ir JAV bendradarbiauti nepasidarys neįmanoma, bet bus gerokai sunkiau“.
„Donaldas Trumpas į priekį iškelia Ameriką ..., apibūdindamas savo užsienio politiką, ir regis, jis linkęs į tarptautinius reikalus žiūrėti iš sandorių pozicijos, – sakė G. Grevi. – Labai tikėtina, kad toks pat požiūris bus ir į transatlantinius santykius. Jis vertins europiečius pagal tai, kiek jie atitinka jo prioritetus“.
Turint omenyje akivaizdų D. Trumpo priešiškumą pagrindiniams prekybos paktams, ES pareigūnai beveik visi yra įsitikinę, kad reikės iš naujo derėtis dėl JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), jeigu šis projektas apskritai liks gyvybingas.
„Esant naujam išrinktam prezidentui, mes iš tikrųjų nežinome, kaip bus. Esama rimto pagrindo manyti, kad TTIP (projekte) bus pertrauka, nes galbūt tai nebus svarbiausias naujosios administracijos prioritetas“, – pažymėjo penktadienį ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem.
Tačiau aktualiausia, regis, problema – suprasti kaip D.Trumpas norės bendrauti su V. Putinu.