„Mes privalome paklausti, ar Turkijos vyriausybės veiksmai atitinka bent mažiausius įstatymo viršenybės principus“, – sakė jis parlamente paskelbęs apie antradieniui planuotą savo vizitą.
Be diplomatijos F.-W.Steinmeieris dar pareiškė teikiąs priemonių pluoštą, kaip „paremti Turkijos pilietinę visuomenę“, kuri patiria vis didėjantį spaudimą iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybės.
„Kai kyla grėsmė pilietinei visuomenei, grėsmė kyla ir demokratija“, – sakė F.-W.Steinmeieris.
„Tokia yra mūsų patirtis. Mes, vokiečiai, žinome, kokia svarbi žurnalistikai, kultūrai ir mokslui yra konstitucijoje garantuota laisvė. Mes taip pat žinome, koks kyla pavojus, kai šios laisvos erdvės uždaromos“, – pažymėjo jis.
Berlynas nori „padėti persekiojamiems mokslininkams, kultūros darbuotojams, žurnalistams, kurie nebegali dirbti Turkijoje ir atvyksta dirbti į Vokietiją“, – sakė jis.
Tarp kitų priemonių būtų sudarymas galimybės internetinei žiniasklaidai teikti „nepriklausomus ir įvairius“ pranešimus, kuriuos būtų galima perskaityti Turkijoje.
Ankaros ir Berlyno santykiai yra įtempti po liepos 15 dieną Turkijoje rengto, bet nepavykusio karinio pučo; Vokietija nuolat reiškia savo susirūpinimą dėl turkų valdžios susidorojimo su įtariamaisiais.
Prieš savaitę Berlynas iškvietė Turkijos pasiuntinį, kai Ankara sulaikė daugiau kaip dešimt įstatymų leidėjų iš pagrindinės prokurdiškos partijos, ir perspėjo, kad kova su teroru neturėtų būti naudojama kaip dingstis opozicijai nutildyti.
Tuo tarpu prezidentas R.T.Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) laiko Vokietiją viena blogiausių pasaulyje šalių, nes priglaudžia „teroristus“ ir sako, kad Berlynas neatsakė į reikalavimus išduoti įtariamus nepavykusio pučo dalyvius.
Įvykiai Turkijoje susilaukia stipraus rezonansą Vokietijoje, kurioje yra trijų milijonų turkų bendruomenė, susiformavusi vadinamosios „svečių darbininkų“ programos dėka septintojo ir aštuntojo dešimtmečių laikotarpiu.