„V. Putinas gavo tą Amerikos administraciją, kurios norėjo. Dabar eilėje Prancūzija ir Vokietija. Kalbant apie Prancūziją, – pažymi straipsnio autorius, – tai Rusijos prezidentas norėtų matyti Eliziejaus rūmuose moterį, Marine Le Pen. O Vokietijoje, priešingai, jis norėtų atsikratyti moters, A. Merkel. Dabar V. Putinas gali būti tikras, kad Baltieji rūmai neprieštaraus tam tuo atveju, jeigu jis pamėgins šiek tiek paveikti vidaus politikos situaciją Senos ar Šprė pakrantėse“.
Dar iki JAV rinkimų finalo užsienio politika dominavo Vokietijoje įvyksiančių rinkimų į Bundestagą temų atžvilgiu. „Dabar, kai Ovalųjį kabinetą užims neprognozuojamas populistas, kuris, gali būti, kad nori atsikratyti A. Merkel, užsienio politika taps lemiamu veiksniu rinkimų kampanijoje“, – pastebi autorius ir atkreipia dėmesį, kad D. Trumpo pergalė suteikia konfliktui tarp Vokietijos Krikščionių demokratų partijos ir Krikščionių socialistų sąjungos naujo aštrumo, kas V. Putinui yra paranku.
D. Trumpas, teigiama straipsnyje, pasisako prieš derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, nori peržiūrėti Šiaurės Amerikos susitarimo dėl laisvos prekybos sutartį (NAFTA) ir esant būtinybei pradėti ekonominį karą su Kinija. Jis planuoja paversti JAV Amerikos darbininkų, dirbančių anglies, plieno ir automobilių pramonėse, tvirtove. Laisva pasaulinė prekyba, kuri lėmė tokios eksporto valstybės kaip Vokietija augimą, gali tapti istorija jau kitų metų liepą vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.
„Jeigu iki to momento D. Trumpas realizuos visa tai, ką žadėjo, iškils pavojus darbo vietoms Vokietijoje – ir tai pačioje kritiškiausioje rinkimų į Bundestagą kampanijos fazėje“, – rašo „Die Welt“.
Protekcionistinė D. Trumpo politika gali įstumti pasaulio ekonomiką į chaosą, o jeigu po to seks tolimesnis Europos skilimas, Vokietijos era bus baigta, prognozuoja autorius.
Be to, federalinė vyriausybė baiminasi, kad D. Trumpas ryšis sandoriui su Maskva. „D. Trumpas, Vokietijos Socialdemokratų partija, Kairiųjų partija ir dalis „Žaliųjų“ įsitikinę, kad būtina nauja politika Rusijos atžvilgiu, – rašo straipsnio autorius. – Tačiau šios politinės jėgos nepasitiki vienos kitomis kitais politiniais klausimais. Juo labiau užsienio politikos debatai dėl Rusijos, kuriuos pradėjo socialdemokratai, įgauna naują užmojį dėl visiškai nelauktos priežasties. D. Trumpas Maskvos atžvilgiu kovoja už tą patį, kaip ir Sigmaras Gabrielis, Frankas-Walteris Steinmeieris, taip pat Horstas Seehoferis (Krikščionių socialistų sąjunga), – už tokio potencialiai konfliktinio klausimo kaip Krymas pašalinimą iš darbotvarkės“.
Pasak autoriaus, D. Trumpas nori sudaryti sandorį su Rusija: pakeisti Krymą į Alepą. „Jūs pasiliekate Krymą, už tai mes smogiame triuškinantį smūgį „Islamo valstybei“. Dėl to nukentės Jungtinių Tautų skelbta tarptautinė teisė“, – konstatuoja T. Krauelis.
Vokietijos, pirmiausia A. Merkel, situacija dabar visiškai keičiasi. „Vietoj Hilary Clinton, – teigiama straipsnyje, – kanclerė turės reikalą su prezidentu, kuris žadėjo uždaryti H. Clinton už grotų, kankinimus laiko būtina priemone, neaišku kaip vertina branduolinį ginklą ir pavadino A. Merkel politikos, kurios vykdyti negalima, atstove“.
„V. Putinas Vašingtono dėka Vokietijos politiniame landšafte gaus dar daugiau veiksmo laisvės, kurią jis jau turi ir kuria naudojasi. Jeigu Prancūzija pasirinks „Nacionalinį frontą“ ir M. Le Pen įgyvendins savo grasinimą išeiti iš Europos Sąjungos, A. Merkel teks vadovauti valstybei, apsuptai nacionalistų ir populistų, taip pat ji susidurs su eksporto rinkų griūtimi“, – prognozuoja autorius.
A. Merkel neatmeta tikimybės, kad rinkimus gali trikdyti Rusijos internautų atakos
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako neatmetanti tikimybės, kad Rusija gali bandyti kištis ir trikdyti 2017-aisiais metais vyksiančius rinkimus į Vokietijos parlamentą – Bundestagą, pranešama Vokietijos laikraštyje „Handelsblatt“.
Vokietijos politikė pranešė, kad vokiečiams „jau dabar tenka susidurti su Rusijos programišių atakomis kibernetinėje erdvėje, be to, vis sušmėžuoja klaidinančio pobūdžio Rusijos žiniasklaidos pranešimų.“
„Tokie veiksmai gali turėti įtakos kitais metais Vokietijoje vyksiantiems rinkimams“, – pastebėjo A. Merkel.
Vokietijos leidinyje primenama, kad Kremlius buvo kaltintas dėl palaikymo, reiškiamo tokių politinių veikėjų kaip respublikonas Donaldas Trumpas JAV ir tokių politinių jėgų kaip Marine Le Pen vadovaujamas Prancūzijos ultradešiniesiems atstovaujantis Nacionalinis frontas atžvilgiu. Publikacijoje taip pat paminima, kad Vokietijos specialiosios tarnybos įtaria, jog visiškai neseniai užfiksuoti įsilaužimai į Bundestago ir Krikščionių demokratų sąjungos serverius taip pat buvo vykdyti Kremliaus iniciatyva.