Dėmesio centre – negatyvi informacija

„Leisti žmonai dirbti – labai pavojinga“, – šiais Donaldo Trumpo žodžiais prasideda Hillary Clinton rinkimų kampanijos vaizdo įrašas, atsiradęs žiniasklaidoje praėjusią savaitę.

H. Clinton įraše „maloningus“ D. Trumpo pasisakymus apie moteris panaudoja prieš jį patį, tačiau tokia taktika, kai vienas kandidatas įsikimba kitam į gerklę, – ne naujiena. „Nuo pat 1800 m. pradžios Amerikos politikai susipliekia vienas su kitu. Šiuo atveju D. Trumpas ir H. Clinton, be kitų kaltinimų vienas kitam, pasitelkia ir seksualinius nusikaltimus“, – sako Anne Mork, Amerikos studijų docentė iš Pietų Danijos universiteto.

Jos teigimu, kampanijos visuomet pasižymėjo kandidatų priešiškumu vienas kitam.

Kuo ekstremalesnė reklama

Maždaug nuo 1960-ųjų amerikietiškos rinkimų kampanijos darėsi vis brutalesnės, bet kartu – tikslingesnės. Dekados pabaigoje, kai televizija tapo viena iš priemonių, kurią galima pasitelkti politiniais tikslais, kampanijos įgavo vizualumo ir galėjo pasiekti didesnę auditoriją.

Anot A. Mork, televizija leido politinėms žinutėms smogti per kelias akimirkas: „Ir kuo ekstremalesnė yra kampanijos reklama, tuo lengviau atkreipti daugumos žiūrovų dėmesį.“

Skaitmeninės platformos pasitelkimas pasižymi ir tuo, kad ant rinkimų dalyvių pilama vis daugiau purvo, teigia politikos apžvalgininkas Andersas A. Pedersenas, nagrinėjantis Amerikos politiką.

„The Daisy Ad“ išlaisvino agresyvumą

Abu JAV tyrinėtojai, kaip vieną reikšmingiausių kampanijos reklamų per visą Amerikos rinkimų istoriją, išskiria „The Daisy Ad“. Šis vaizdo įrašas tapo lūžio tašku, parodančiu, kaip šalyje kuriamos rinkimų kampanijos.

„Lyndonas B. Johnsonas rado būdą, kaip „perpjauti“ konkurentą Barry Goldwaterį per pusę. Tam sukurtas vaizdo įrašas, kuriame, mažai mergaitei skinant gėlės žiedlapius, nugriaudi atominės bombos sprogimas. Žinutė buvo aiški – jei prezidentu išrinksite B. Goldwaterį, viskas baigsis atominiu karu“, – aiškina A. A. Pedersenas.

Ekspertas teigia, kad, pasirodžius šiam įrašui, žmonių atmintyje dar buvo ryški Karibų krizė – šis veiksnys lėmė iš tiesų daug. A. A. Pedersono manymu, šio meto H. Clinton vaizdo įrašas prieš D. Trumpą – tarsi perkurta „The Daisy Ad“ reklama.

Jau suaugusi Monique Luiz, mergaitė iš „The Daisy Ad“, naujame įraše kalba apie tai, kaip bijota atominio karo. Ji pareiškia, kad to gali tekti baimintis ir vėl, jei D. Trumpas taps prezidentu.

Watergate`o skandalas

Kaip dar vieną ryškų JAV rinkimų kampanijos pavyzdį A. Mork išskiria Watergate`o skandalą 1974-aisiais: „Skandalas išsivystė dėl padidėjusio dėmesio kandidatų į prezidentus asmenybėms – jų charakteriui ir moralei. Kai tai tapo paremta vien charakterio ypatybėmis, tapo lengviau pulti savo oponentą.“

Pasak A. A. Pederseno, nuo tada tai galima išvysti ir daugelyje kitų rinkimų kampanijų. Pavyzdžiui, Ronaldo Reagano vaizdo įraše „Amerikoje – vėl rytas“ („It`s morning again in America“), paskelbtame 1984-aisiais.

„R. Reagano rinkimų kampanija – ikoniška. Jis jau buvo prezidentu, tačiau siekė būti perrinktas dar kartą, konkuravo su Walteriu Modale`u. Jo kampanijos metu paskelbtas vaizdo įrašas pradėjo dar vieną etapą JAV rinkimų istorijoje. Nuo to laiko politikai tik ir stengėsi kurti panašius kampanijos įrašus“, – aiškina A. A. Pedersenas.

Kampanijoms skiria pinigų

Per pastarąją JAV prezidento rinkimų kampaniją pasirodė nesuskaičiuojamai daug vaizdo įrašų, kuriuose tiek H. Clinton, tiek D. Trumpas maišomi su žemėmis arba, priešingai, liaupsinami. Tokie įrašai ne visuomet yra tiesiogiai susiję su kandidatais į prezidentus.

Šiandien kai kurios kompanijos ir organizacijos net skiria pinigų vieno ar kito kandidato rinkimų kampanijai. Žinoma, vengiama situacijų, kad pinigai patektų tiesiai į kandidato rankas. Anot A. A. Pederseno, rinkimų kampanijos reklaminiai įrašai gali padėti vienam ar kitam kandidatui, tačiau kartu tai nebūtinai yra pagrindinis įrašo aspektas.