Kai kurie visus šiuos kaltinimus viešai atmeta. Pavyzdžiui, ministro pirmininko pareigas 2007 metų rudenį, kai buvo patvirtintas šis projektas, ėjęs Francois Fillonas, aktyviai ginantis Paryžiaus ir Maskvos ašį.

„Iš karto apkaltinti Rusiją siekiu paversti kultūros centrą Paryžiuje pasiklausymo stotimi, vadinasi remti beprasmius ir netgi žalingus paklydimus“, – pažymėjo jis gegužės mėnesį Ženevoje vykusio seminaro Rusijos tema išvakarėse.

Kiti po centro atidarymo spalio 19 dieną laikosi visiškai priešingo požiūrio, ypač paaštrėjus santykiams su Maskva dėl karo Sirijoje ir Ukrainoje. „Kalba eina apie Rusijos pastatą, kuris turi diplomatinį imunitetą ir yra vos už kelių šimtų metrų nuo Užsienio reikalų ministerijos ir Eliziejaus rūmų, – aiškina buvęs diplomatas, kuris dirbo Centrinėje Azijoje. – Mažiausia, kas gali būti padaryta – kelti klausimą apie jo naudojimą ir galimas rizikas“.

Rusų cerkvė Paryžiaus centre

Prancūzijos žiniasklaidoje, be jokių abejonių, būtų įsiliepsnojusi polemika, jeigu spalio 19 dieną juostelę būtų perkirpęs Vladimiras Putinas, kaip iš pradžių buvo tikėtasi. Nesunku įsivaizduoti nuotrauką, kurioje Rusijos lyderis prie įspūdingo komplekso su penkiais paauksuotais kupolais, įsikūrusio Branly krantinėje tarp Eifelio bokšto ir Užsienio reikalų ministerijos pastato.

Iki darbų pradžios 2012 metais pastate prie garsiosios Cognacq-Jay gatvės dirbo Prancūzijos meteorologijos tarnyba. Dabar ten įsikūrė didžiausias kultūros centras Vakarų Europoje. Tik V. Putinas neatvažiavo. Taikių Alepo gyventojų bombardavimas ir Francois Hollande’o išsakytos abejonės neliko nepastebėti. Diplomatinis nepatogumas.

Oficialus Maskvos patriarchato Prancūzijoje (200 tūkstančių tikinčiųjų) atstovas Antonijus Bogorodckis pakeitė „carą“ prieš grupę Prancūzijos veikėjų, tarp kurių stovėjo buvę ministrai Jeanas-Pierre’as Chevenement’as ir Rachida Dati. Vienintelis dabar pareigas einantis vyriausybės atstovas buvo valstybės sekretorius ryšiams su parlamentu Jeanas-Marie Le Guenas.

Viskas tuo ir baigėsi? Toli gražu. Daugelis Prancūzijos diplomatų (visi jie nori išsaugoti anonimiškumą) nuo to laiko tiesiog apgulė Užsienio reikalų ministeriją ir Eliziejaus rūmus. Buvusio ambasadoriaus Maskvoje rašte, su kuriuo pavyko susipažinti leidiniui „Le Temps“, kalbama apie didelę tikimybę, kad Rusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti pastatu, kuriame jau pradėtos rengti kultūros konferencijos.

„Esant tokioms sąlygoms mes ketiname sustiprinti Užsienio reikalų ministerijos apsaugą nuo pasiklausymo“, – tęsia jis ir atkreipia dėmesį į faktą, kad arti įsikūrę ir Nacionalinės asamblėjos bei Gynybos ministerijos pastatai.

Be to, „Le Temps“ išsiaiškino, kad Vokietijos ambasadorius Nikolausas Meyeris-Landrutas, kurio rezidencija įsikūrusi netoli centro, nurodė šią vasarą kontržvalgybai atlikti „patikrinimą“. Grėsmė gali būti iškilusi ir šalia esančiai Šveicarijos ambasadai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šalia centro Branly krantinėje yra apartamentai, kuriuos prezidento administracija suteikia diplomatijos patarėjui ir valstybės vadovo asmeninio personalo vadovui. Ten gyveno ir Anne Pingeot, Francois Mitterrand’o meilužė ir jo dukters Mazarin dukra.

„Visos šios valstybinės tarnybos vienu metu stengėsi atkalbėti Nicolas Sarkozy nuo šio projekto patvirtinimo, – pasakoja buvęs prezidento patarėjas. – Aš pats mačiau kelis raštus su užrašu „konfidencialu“. Tačiau po konflikto Gruzijoje 2008 metais Eliziejaus rūmų prioritetu tapo pasitikėjimu grįstų santykių su V. Putino ir Dmitrijaus Medvedevo tandemu kūrimas.

Rusų cerkvė Paryžiaus centre

Antirusiški sluoksniai

Įtakingas Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Aleksandras Orlovas atmeta visus kaltinimus ir tvirtina, kad gandus skleidžia „antirusiški oligarchų sluoksniai“, kuriems, jo teigimu, nepatiko Prancūzijos teismo sprendimas atšaukti teritorijos areštą byloje dėl kompensacijų išmokėjimo buvusios magnato Michailo Chodorkovskio naftos kompanijos „JUKOS“ akcininkams.

„Visi statiniai buvo apžiūrėti statybos metu, užtenka išsigalvoti“, – kalba jis tolimoje XVI apygardoje esančioje Rusijos ambasadoje.

Pasak jo, iš pradžių buvo svarstoma galimybė naudoti buvusį „Renault“ pastatą Bulonės miške, kuris yra pakankamai toli nuo Eliziejaus rūmų. „Turite įtarimų, kad Vašingtonas naudojasi už dviejų žingsnių esančia amerikietiška bažnyčia? – toliau klausia pašnekovas iš Rusijos. – Jūs nepamiršote, kad amerikiečių ambasada yra prie pat Eliziejaus rūmų, ir kad 2015 metais spauda rašė apie Nacionalinės saugumo agentūros surengtą pasiklausymą?“

Knygoje „Rusiška Prancūzija“ žurnalistas Nicolas Heninas apibendrindamas pažymėjo, kad egzistuoja reali šnipinėjimo grėsmė, taip pat Maskvos siekis pasinaudoti centru kaip užslėptos propagandos, „švelnios galios“ pačiame Paryžiaus centre instrumentu. Taip pat jis kalba apie „Rusijos žvalgybos veiklos Prancūzijoje ataskaitą, kuri byloja apie tai, kad toji vėl ėmė laikytis šaltojo kario logikos, tik su kur kas didesniais resursais ir lėšomis“. Kol kas niekas to nepaneigė.