Tuo metu JAV generalinio prokuroro Erico Holderio vadovaujamas Teisingumo departamentas nedelsdamas apkaltino E. Snowdeną vyriausybės nuosavybės vagyste ir netinkamu elgesiu su įslaptinta informacija. Tačiau šių metų gegužę E. Holderis džiaugėsi kaltinamojo padarytais veiksmais, portale europe.nesweek.com rašo amerikietis teisės ir nacionalinio saugumo klausimų ekspertas Jackas Goldsmithas.
„Manau, sukeldamas diskusijas, į kurias visi įsitraukėme, ir nulemdamas pokyčius, kurių mums teko imtis, jis iš tikrųjų mums visiems padarė paslaugą“, – sakė E. Holderis.
Toks teiginys atrodo nesuvokiamas. E. Snowdenas sukompromitavo daugybę milijardus dolerių kainavusių sekimo programų. JAV įmonės, anksčiau slapta bendradarbiavusios su vyriausybinėmis žvalgybos agentūromis, bendradarbiavimą kiek pajėgė, tiek nutraukė.
Daugiau galimybių žmonėms apsaugoti privatumą – kliuvinys JAV žvalgybai
E. Snowdenui pavyko pasiekti, kad šifravimo priemonės taptų lengviau prieinamos ir paprastesnės naudoti, o tai gerokai apsunkino JAV vyriausybės pastangas stebėti pokalbius ir prieiti prie duomenų. Daugelis užsienio šalių vyriausybių nusprendė imtis atsakomųjų priemonių ir, pavyzdžiui, priėmė duomenų lokalizavimo įstatymus, sugriežtino privatumo taisykles ir ėmėsi atidžiau taikyti JAV duomenų rinkimo praktikos teisminę kontrolę.
Pasak J. Goldsmitho, vos pasirodžius pirmiesiems E. Snowdeno nutekintiems duomenims, daugelis svarstė, ar JAV žvalgybos bendruomenei tai nereiškia galo. Buvo besiviliančių, kad reiškia. Bet atsitiko priešingai – nepaisant, kad žvalgyba patyrė neabejotinų nuostolių, susidūrė su naujomis duomenų rinkimo kliūtimis ir diplomatiniais keblumais, bendruomenė virto daug galingesne organizacija, nežiūrint į tai, tiksliau, dėl to, ką padarė E. Snowdenas.
Slaptumas nėra absoliuti vertybė
E. Snowdenas privertė žvalgybos bendruomenę atsipeikėti ir atitrūkti nuo savo susikurto slaptumo kulto. „Iki neteisėtai paviešinant duomenis, visada buvome pernelyg atsargūs ir vengdavome aiškintis mūsų naudojamų duomenų rinkimo programų specifiką, nes rėmėmės šventu įsitikinimu, kad kuo daugiau priešų žinos, ką mes veikiame, tuo labiau jiems seksis mūsų išvengti“, – 2013 m. sakė Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis.
Po E. Snowdeno akibrokšto JAV žvalgybos bendruomenė veikia vadovaudamasi principu, kad slaptumas nėra absoliuti vertybė – tai tik priemonė siekti kitų vertybių, įskaitant teisėtumo užtikrinimą. E. Snowdenas privertė žvalgybą suvokti, kad, kaip sakė buvęs NSA direktorius Michaelas Haydenas, „nors neįmanoma visuomenei pranešti visko, informacijos turi būti pakankamai, idant dauguma žmonių neabejotų, kad tai, ką daro žvalgyba, yra normalu“.
Tai buvo priverstinio skaidrumo reikalavimas, kuris reiškė, kad žvalgybos bendruomenė pirmą kartą per visą istoriją turės teisintis prieš Amerikos žmones – paaiškinti, ką ji veikė šalies viduje ir užsienyje, pagrįsti savo veiksmų teisėtumą ir atskaitomybę už juos ir įrodyti, kad yra svarbi JAV nacionaliniam saugumui.
Iš pradžių tai atrodė būsiąs skausmingas ir net gniuždantis procesas – juk žvalgybos bendruomenė visiškai neturėjo teisinimosi dėl savo veiksmų patirties ir galėjo laisvai suklupti. Vis dėlto ilgainiui paaiškėjo, kad skaidrumas gali atnešti nemažos naudos.
Visų pirma, žvalgybos bendruomenė atsivėrė. Jai ėmė daug geriau sektis kalbėtis su visuomene. Dangus dėl to nesugriuvo.
Antra, žvalgybos bendruomenė išties turėjo, ką pasakyti. Radosi tvirtų įrodymų, kad NSA yra smulkmeniškai atskaitinga institucija, o jos vaidmuo – gyvybiškai svarbus.
„Kiekviena programa buvo aprobuota ir patvirtinta, ir netiesa, ką visi galvoja apie programas, – esą jos vykdomos spontaniškai, viršijant įgaliojimus“, – sakė peržiūros grupės narys, civilinio libertarizmo pažiūras išpažįstantis teisės profesorius iš Čikagos Geoffrey Stone`as.
Trečia, pagrindinė NSA adresuojama kritika paprastai atskleisdavo kurią nors gerąją šios institucijos darbo pusę. Iš E. Snowdeno paviešintų dokumentų (vėliau ir iš vyriausybės savo iniciatyva paskelbtų duomenų) tapo aišku, kad NSA kartais kildavo sunkumų užtikrinant atitiktį teismo nutartims, dažniausiai dėl to, kad suderinti teisės aktų nuostatas su techniškai itin sudėtingais duomenų rinkimo procesais yra keblu.
Taip pat išaiškėjo, kad Jungtinių Valstijų Žvalgybos priežiūros teismas (FISC), slapčia stebintis NSA veiklą, nėra toks jau neįgalus, kaip daugelis manė. Priešingai, paviešintoji informacija atskleidė, kad ši įstaiga veiksmingai ir nepriklausomai kontroliuoja NSA darbą.
Po E. Snowdeno sukelto sąmyšio pasitikėjimas FISC gerokai išaugo, ir šio pasitikėjimo labai reikės ateityje, kai į FISC bus dedama dar daugiau vilčių, susijusių su išsiplėtusios NSA veiklos apimties stebėsena.
Duomenų rinkimas atidžiau kontroliuojamas
Dar vienas dalykas, dėl kurio NSA buvo neretai kritikuojama, – esą taikydama agresyvius duomenų rinkimo metodus užsienyje, ji nepaiso užsienio piliečių ir įmonių teisių ir interesų. Kaip atsakas į šią kritiką buvo priimta 28-oji prezidento politikos direktyva, kuria, siekiant apginti ne JAV piliečių interesus, nustatyti tam tikri duomenų rinkimo užsienyje apribojimai.
Ketvirta, žvalgybos bendruomenė gavo galimybę išsaugoti ir net sustiprinti savo teisinę galią, susijusią su duomenų rinkimu. Telefoninių pokalbių metaduomenų programa buvo bene pati kontroversiškiausia iš visų, kurias paviešino E. Snowdenas, ir, ko gero, viena iš tų, kurias išsaugoti NSA rūpėjo mažiausiai.
JAV laisvės aktu ši programa iš esmės pakeista – metaduomenų rinkimas ir saugojimas pavestas telekomunikacijų ir panašių bendrovių žinion, o prieiga prie jų žvalgybos agentūroms gali būti suteikta tik teismui pritarus.
Kad ir kaip sunku būtų patikėti, NSA pozicija tik sustiprėjo. Kaip nurodo NSA generalinis patarėjas, NSA šiuo metu turi prieigą prie dar daugiau telefoninių pokalbių nei anksčiau ir dar nemažai sutaupo, nes duomenų, kurių apimtis – milžiniška, jai nebereikia nei saugoti, nei tvarkyti.
Dar svarbiau tai, kad dabar ši programa yra viešai įvertinta ir oficialiai įtraukta į teisinę sistemą, taip užtikrinant jos teisėtumą ir, beveik neabejojama, ilgaamžiškumą, kurio, būdama slapta, ji niekaip nebūtų pajėgusi užsitarnauti.
Pagal tai, kad pavyko išsaugoti ir net sustiprinti masinio telefoninių metaduomenų rinkimo programą, mažiausiai vertingą ir sunkiausiai pateisinamą iš visų, kurias E. Snowdenas yra paviešinęs, rodo pokyčių, kuriuos nulėmė E. Snowdeno paviešinta informacija, kryptį.