V. Putinas gyvena ne toje pačioje epochoje, kaip kiti pasaulio lyderiai. Ir jis nėra vienišas. Islamo teroristai, kariaujantys Sirijoje ir Irake, gyvena VII amžiuje. Jie įteisina savo veiksmus Korano suromis, panašiai, kaip mes Žmogaus teisių deklaracija arba JT Chartija, rašo „Figaro“. Ir todėl V. Putino vizitas į Paryžių, suplanuotas dar prieš metus, buvo didelis galvos skausmas prancūzams. Rusijos prezidentas turėjo būti šio vizito dėmesio centras, o prancūzai pasiūlė tik dvišalį darbo vizitą Sirijos klausimams. Ir Kremlius atšaukė V. Putino kelionę į Paryžių iki geresnių laikų. FF. Hollande`o politiniai oponentai kritikavo tokį jo elgesį, tačiau kartu rado ir pritarimo žodžių.
Siurrealistinis atrodytų naujos cerkvės ir Rusijos kultūros centro atidarymas prie Eifelio bokšto, jei pamirštume Siriją, sako Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault, komentuodamas žlugusį Rusijos prezidento vizitą. V. Putinas atsisakė vykti į Prancūziją, kai šalies prezidentas pareiškė, kad jis neprisijungs prie ceremonijos cerkvei atidaryti, o su V. Putinu Paryžiuje gali kalbėtis tik apie Siriją. Tokia sąlyga iškelta, kai, po Prancūzijos užsienio reikalų ministro vizito Maskvoje, Rusija vis tiek vetavo Prancūzijos parengtą Jungtinių Tautų saugumo rezoliuciją, reikalaujančią nutraukti Alepo miesto bombardavimą. Per Rusijos lėktuvų atakas prieš sukilėlių valdomus Alepo kvartalus šią savaitę žuvo dar mažiausiai pusantro šimto žmonių, sako nukentėjusius iš griuvėsių traukiantys „Baltųjų šalmų“ organizacijos savanoriai.
„Pagrindinės aukos yra nuo bombų žūvantys civiliai, todėl, aš manau, kad būtina kalbėtis su Rusija. Tačiau dialogas turi būti griežtas ir atviras, kitaip gausis tik parodija. Esu pasiruošęs bet kada susitikti su Putinu, bet tik jeigu pavyks pajudėti dėl taikos, sustabdyti bombardavimus ir paskelbti paliaubas“, – sako Prancūzijos prezidentas.
„Labai gaila, bet ten, kur vyksta karinės operacijos, kenčia ir žūva nekalti žmonės. Tačiau mes negalime leisti teroristams slėptis tarp civilių, kuriuos jie naudoja kaip skydus“, – tvirtina V. Putinas.
Rusija rytų Alepo šeimininkus laiko „Al Qaeda“ teroristų sąjungininkais, bet ten nuo pat pilietinio karo įkarščio dirbančius minėtus „Baltuosius šalmus“ Norvegijos Nobelio komitetas šiaip jau svarstė kaip rimtus pretendentus šių metų taikos premijai. Vakarų šalys Rusijos pareiškimais apie teroristus netiki ir minėtas karines operacijas vadina sąmoningais karo nusikaltimais.
„Pats Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sakė, kad Sirijoje būta karo nusikaltimų. Dabar reikia kaltininkus patraukti atsakomybėn. Tam yra tarptautinė teisė, turime tarptautinį baudžiamąjį teismą. Prancūzija kreipsis į šio teismo prokurorę ir klaus kaip ji galėtų pradėti bylą“, – tvirtina Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Tačiau tarptautinio baudžiamojo teismo sutarties neratifikavo nei Rusija, nei Sirija, o ten nukreipti galinti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba būtų paralyžiuota Rusijos kaip nuolatinės narės veto teisės. Todėl prancūzams reikia būti išradingiems, gali būti, kad, paruošę rezoliuciją dėl bombardavimo stabdymo, jie pradeda ruošti kokį nors diplomatinį aplinkelį iš anksto rodydami, kaip su Rusija neįmanoma bendradarbiauti.
„Prancūzijos užsienio reikalų ministras iš Maskvos skrido į Vašingtoną, o kitą dieną kartu su amerikiečių valstybės sekretoriumi Johnu Kerry apkaltino Rusiją dėl mirtinų nuodėmių. Jie su mumis net nekalbėjo, tėškė rezoliuciją ant stalo ir neabejotinai tikėjosi mūsų veto. Kodėl? Norėjo pabloginti padėtį ir pakurstyti antirusišką isteriją“, – tvirtina V. Putinas.
Reikia stabdyti bombardavimą ir pradėti paliaubas, sako dialogo su Rusija sąlygas per rezoliuciją nubrėžusi Prancūzija. Ir šį kartą sutinka net labiau nuolaidžiauti Rusijai linkusi Prancūzijos respublikonų opozicija. Bent taip per šios savaitės debatus tarp kandidatų siekiančių partijos nominacijos kitų metų rinkimuose į prezidentus sakė aukščiausius reitingus turintis opozicijos lyderis Alainas Juppe.
„F. Hollande`o pranešimas per žiniasklaidą, kad V. Putinas nelaukiamas, aišku, nevertas Prancūzijos diplomatijos. Taip niekas tarptautinėje diplomatijoje nedaro. Tačiau V. Putinui reikia parodyti jo atsakomybę. Reikia klausti koks jo sprendimas dėl Sirijos? Jeigu jis nori sugrąžinti valdžią Assadui, tai Sirijoje nebus taikos“, – sako Prancūzijos respublikonų favoritas į prezidentus.
Vakarai įsitikinę, kad taika galima tik jei Sirijos diktatorius kalbėsis su sukilėliais. Juk pilietinis karas ir prasidėjo kai B. al Assadas panaudojo jėgą prieš demokratinių reformų per „Arabų pavasarį“ reikalavusius protestuotojus, bet jų iki šiol nesugeba fiziškai sunaikinti. Rusijos prezidentas per šalies banko VTB investuotojų forumą „Arabų pavasarį“ dar kartą pasmerkė ir pakartojo taiką suprantantis tik kaip diktatoriaus valdžios išsaugojimą. Demokratiniai judėjimai Rusijai atrodo tarsi Vakarų sąmoningi bandymai nuversti Rusijai palankius diktatorius ir išstumti Rusiją iš regiono dar labiau ją apsupant provakarietiškais režimais.
„Prieš dešimtmetį jie visai nekalbėjo apie Rusiją. Sakė, kad neverta kalbėti apie trečio lygio regioninę galią. Dabar Rusija problema mr. 1 visoje amerikiečių rinkimų kampanijoje. Mums, aišku, malonu, kad apie mus kalba, bet tik iš dalies. Kodėl tik iš dalies? Visi piktnaudžiauja antirusiška retorika ir nuodija dvišalius santykius. <...> Kaip atrodo mūsų dialogas? Amerikiečių administracija surašo savo poreikius ir reikalauja viską įgyvendinti. Čia ne dialogas, o diktatas. Taip būna kone su kiekvienu klausimu. Mes atviri dialogui, bet tai reiškia, kad reikia ieškoti kompromisų. Atsakysiu, kas padėtų normalizuoti padėtį. Abi pusės turėtų elgtis kaip partneriai ir gerbti kiekvieno interesus“, – teigia V. Putinas.
Bet Vakarai užsienio politiką sako grindžiantys ne tik interesais, bet dar ir demokratijos ar žmogaus teisių kriterijais, todėl, pavyzdžiui, kompromisus dėl karo nusikaltimų labai sunku pateisinti savoms visuomenėms.
„Jei Rusija toliau tęs savo politiką, tai, man atrodo, kad ši didi šalis rizikuoja tapti atstumtąja. Jeigu Putinas bando atkurti Rusijos galybę, jis rizikuoja savo ambicijas tarptautinės bendruomenės akyse paversti pelenais dėl visuotinio pasmerkimo už įvykius Sirijoje“, – sako Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
Analitikai sako, kad Rusija rizikuoja, tikėdamasi jėgos demonstracija įtikinti Vakarus užsienio politikoje taip pat žaisti pragmatiškai ir atsitraukti, pamirštant kalbas apie žmogaus teises ar demokratiją. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pareigūnai Briuselyje užkulisiuose sako siekiantys, kad Europos Sąjunga užšaldytų ne tik aukšto rango Sirijos pareigūnų, bet ir dvylikos Rusijos veikėjų sąskaitas. Dėl tokios galimybės kitą savaitę Briuselyje gali tartis Europos sąjungos viršūnės. Kol kas Rusijai Bendrija įvedė sankcijas tik dėl veiksmų Rytų Ukrainoje.
„Neaišku, ar Putinas sutiks pietauti Berlyne su A. Merkel ir F. Hollande`u dėl Ukrainos sukurtoje Normandijos grupėje. Jeigu Putinas atsisakys apsilankyti ir čia, tai bus ženklas, kad jis pasiruošęs eiti toli, kurstydamas įtampą su Vakarais“, – teigia JAV analizės centro „Carnegie“ padalinio Maskvoje analitikas Andrejus Kolesnikovas.
O Vakarai toliau rodo, kad savo principų dėl demokratijos ir žmogaus teisių bent kol kas neatsisako, šią savaitę tai pakartojo net ir Maskvai paprastai palankiausia Europos sostinė – Paryžius.