Kaip rašoma „The Washington Post“, kai kurie Vakarų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir karo apžvalgininkai mano, kad Rusija įkūrė subtiliai užmaskuotą karinę bazę, kurios paskirtis – šnipinėti JAV karinius strateginius interesus Balkanų regione. Serbija tebėra artima Rusijai, bet jos kaimynės demonstruoja vis didesnį priešiškumą Rusijos ketinimams ir veiksmams, o ypač posovietinio bloko valstybėse, tokiose kaip Bulgarija, Rumunija ir Vengrija, po Antrojo pasaulinio karo patyrusiose gniuždančią komunistinio režimo priespaudą.
Jei šis objektas iš tiesų susijęs su karinėmis operacijomis, tai jis yra pirmoji Kremliui pavaldi bazė Europos, bet ne buvusios Sovietų Sąjungos respublikos teritorijoje, įkurta po 1990-aisiais metais įvykusio Varšuvos sutarties nutraukimo.
Vakarų analitikų nuomone, šią Serbijos ir Rusijos vyriausybėms pavaldžią bazę, įkurtą netoli pietiniame Serbijos mieste Niše esančio oro uosto, galima vertinti kaip Rusijos atsaką į NATO plėtrą regione. Juk visos kaimyninės Serbijos valstybės arba priklauso Vakarų valstybių gynybiniam aljansui, arba siekia prie jo prisijungti.
Rusijos partnerė yra Nepaprastųjų padėčių ministerija.
Tai sukarinta institucija, kurios veikla susijusi su pagalbos teikimu nelaimių atveju. Ji taip pat atlieka tam tikras funkcijas Rusijos saugumo tarnybų pavedimu. Minėtoji ministerija jau kurį laiką vaidina tam tikrą vaidmenį Serbijoje. Ji, be kita ko, dalyvavo ir išminuojant nesprogusias minas, likusias po 1999-ųjų metų NATO bombardavimo Serbijoje.
Per pagalbos centro atidarymo ceremoniją 2012-aisiais metais dabartinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pasakė, kad kalbos apie tai, jog Rusija nori įkurti Serbijoje karinės paskirties objektą yra grynas prasimanymas.
NATO pareigūnai su bazės paskirtimi susijusių nuomonių nekomentavo. Jie tepasakė, kad bazės funkcijos, kad ir kokios jos būtų, jų perdėm nedomina. ES pareigūnai svarsto, kad jei Serbija siekia tapti bloko nare, tai įstojusi į jį turės prisijungti prie ES pagalbos ekstremaliųjų situacijų atveju programų ir, savaime suprantama, atsisakyti dalyvauti Rusijos iniciatyvose.
Neseniai, lankantis vadinamajame Rusijos ir Serbijos humanitarinės pagalbos centre, nepavyko aptikti akivaizdžių įrodymų, kad objektas naudojamas ne kovojant su potvynių, miškų gaisrų ar kitų stichinių nelaimių padariniais, o kokiu nors kitu tikslu. JAV naujienų agentūros „Associated Press“ reporteriams pademonstruoti vaizdai, rodomi per operacijų valdymo patalpoje kabančius ekranus, buvo fiksuojami įvairiose vietose sumontuotų stebėjimo kamerų.
Sandėlyje stovėjo greitosios pagalbos automobilis, Rusijoje pagamintas džipas „Lada Niva“. Čia taip pat buvo sukrautos palapinės, sustatyti guminiai batai. Buvo galima pastebėti ir nemažai įrangos, skirtos gaisrams gesinti.
„Pažvelkite – tai Jameso Bondo technika“, – juokavo Rusijos atstovas, vienas iš bazės vadovų Viačeslavas Vlasenka, stebėdamas nuleidžiamus ekranus, kuriuose netrukus turėjo būti pademonstruotas centro veiklą pristatantis vaizdo įrašas. Lauke iš Rusijos atvykę instruktoriai treniravo serbus ugniagesius.
V. Vlasenka tvirtina, kad centras toli gražu nepritaikytas žvalgybos operacijoms, kurias būtų galima vykdyti kaimyninėje Rumunijoje – šalyje, kurioje pastaruoju metu buvo dislokuota JAV priešraketinė įranga, arba Kosove, kuriame įsitvirtinę NATO taikdariai ir įkurta JAV bazė.
„Tai tik gandai“, – sakė V. Vlasenka ir pridūrė, kad tokio centro niekaip nebūtų įmanoma paversti žvalgybos centru, nes ji labai mažas, čia dirba tik trys Serbijos piliečiai ir penki rusai, be to, pastatas nepriklauso Rusijai.
Jis apgailestavo, kad kaimyninės šalys, tokios kaip NATO ir ES narė Kroatija arba siekiančios narystės Makedonija bei Bosnija ir Hercegovina, atsisakė priimti Rusijos siūlomą pagalbą net didelių stichinių arba humanitarinių nelaimių atveju. Taip nutiko, kai minėtos šalys turėjo išgyventi vadinamąją pabėgėlių krizę – juk pernai per Balkanus keliavo maždaug 1 mln. žmonių.
Pasak V. Vlasenkos, kroatai be jokio paaiškinimo nesutiko priimti galingų gaisrams gesinti pritaikytų Rusijos lėktuvų, kai visiškai neseniai Adrijos jūros pakrantėje kilo miškų gaisrai. Jie atsisakė ir palapinių, kurios buvo pasiūlytos kaip pagalba išgyvenant į šalį plūstančių pabėgėlių sukeltą krizę. O štai Bosnija visiškai neatsakė į pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl bendrų veiksmų stichinių nelaimių atveju.
„Tai vien politika. Jie sako, kad Vladimiras Putinas yra blogas, kad Rusija siekia dominuoti... Politiniai motyvai neturi būti siejami su humanitarine pagalba“, – mano V. Vlasenka.
Paprastai Rusijos sąjungininke laikoma Serbija taip pat nori prisijungti prie ES. Deja, ši šalis niekaip neapsisprendžia, kurion pusėn stoti – Rusijos, ar Vakarų. Pavyzdžiui, Serbija nedalyvavo JAV ir ES skelbiant sankcijas Rusijai dėl veiksmų Ukrainoje. Gi Rusija reiškia griežtą nepritarimą Serbijos galimo narystės NATO klausimu.
1999-aisiais metais JAV vadovaujamas Serbijos bombardavimas nuteikė serbus prieš Vakarus.
Tačiau į Rusiją jie žiūri palankiai. Kai Nišo gyventojų, smarkiai nukentėjusių nuo kasetinių bombų atakų, buvo pasiteirauta, ką jie mano apie Rusijos pareigūnų buvimą mieste, vieningos nuomonės išgirsti nepavyko.
„Matyti gimtajame mieste brolius iš Rusijos daug geriau nei tuos niekšus iš Vakarų“, – sakė Radovanas Mihajlovicius.
Visgi Petaras Jovanovicius prasitarė, kokie su bazės paskirtimi susiję įtarimai sklando tarp vietinių gyventojų.
„Apie Rusijos bazę daug kalbama, bet visuomenė nežino visos tiesos. Manau, ten kažkas vykdoma. Kažkas, ko žmonės nežino“, – sakė P. Jovanovicius.
