Britų leidinys pateikia savo apžvalgininkų nuomones apie šiuos debatus ir kas, jų manymu, pasirodė geriausiai.
Richardas Wolffe‘is: geriausia, ką galima pasakyti apie D. Trumpo pasirodymą – jis buvo absurdiškas
Tas garsas buvo paskutinės vinys į D. Trumpo rinkimų kampaniją, o gal D. Trumpas suklupo, žengdamas į debatų sceną.
Šiaip ar taip, respublikonų kandidatas subtilumu prilygo metro traukiniui, o žmonėms įprastas gėdos jausmas jam neatrodė būdingas.
Antruose JAV prezidento jis šmižinėjo aplink H. Clinton, palinko už jos, kai ji kreipėsi į neapsisprendusius balsuotojus auditorijoje. Jis apkabino save, užkišo nykščius už diržo. Įkvėpė per nosį taip stipriai, lyg įkvėptų savo paties (laidytus) įžeidinėjimus.
D. Trumpas į musulmonų rinkėjų klausimą atsakė – gėda, kad egzistuoja islamofobija, bet čia pat smogė islamofobijai: „Galime būti politiškai labai korektiški, tačiau patinka mums tai ar ne, yra problema.“
Jis kaltino H. Clinton, kad ji sudarė sąlygas jam nemokėti mokesčių.
Paklaustas, ar pasinaudojo spraga mokesčių sistemoje, atsakė: „Žinoma, pasinaudojau. Kaip ir visi jos rėmėjai ar bent dauguma rėmėjų.“
Jis kaltino abu Clintonus už seksualinės prievartos klausimo iškėlimą, lyg pats būtų bejėgė auka: „Manau, tai negarbinga. Jai turėtų būti gėda.“
Normaliuose prezidento debatuose kandidatas gėdintųsi sakyti, kad sovietai nedominavo Rytų Europoje, tačiau D. Trumpas pareiškė: „Žinau apie Rusiją, tačiau nieko nežinau apie veiklą Rusijos viduje.“
Socialiniai tinklai lūžta: D. Trumpas priminė monstrą, stovintį už H. Clinton nugaros
Kitaip nei per pirmuosius kandidatų į prezidentus debatus, kai kandidatai stovėjo nejudėdami tribūnoje, šįkart, Sent Luise, Vašingtono universitete surengtuose debatuose Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas galėjo nevaržomai judėti scenoje. Tai nulėmė ir keletą nejaukių akimirkų, daugiausiai D. Trumpui, kuris dažniausiai stovėjo už savo oponentės kaip tykantis baisūnas iš filmo „Jis tave seka“.
Štai kodėl politikai, ruošdamiesi debatams, lavina ne tik savo kalbą – jie turi suvokti ir kaip atrodys prieš kamerą. O D. Trumpui, atrodė, terūpi tik nuolat būti kadre, net rizikuojant atrodyti keistai ir net šiurpiai.
Taip jis ir atrodė. „Žiūrėti kaip susiraukęs D. Trumpas scenoje persekioja H. Clinton buvo šiurpu, ypač kai jis pagrasino pasodinti ją į kalėjimą, jei jis laimės rinkimus“, – rašo vienas „Twitter vartotojas.
Kitas vartotojas pridūrė: „Nenormalu – D. Trumpas stovintis tiesiai už H. Clinton, kai ji atsakinėja į „Obamacare“ klausimą, tykantis kaip koks galvažudys jai už nugaros“ ir „Normaliuose debatuose tai, kad D. Trumpas stovi šalia H. Clinton, būtų lemiamas veiksnys. O šįvakar tai yra 12-as nenormaliausias iš visų nutikusių dalykų.“
Jessica Valenti: žmonės kalbės, kad D. Trumpas laimėjo, nes scenoje jis spontaniškai neįsiaudrindavo
D. Trumpo pasirodymą debatuose būtų galima pavadinti agresyvia desperacija. Ar jis laidė pastabas apie H. Clinton santuoką, ar pertraukinėjo abu Clintonus bei moderatorius – viskas skambėjo lyg paskutinis atodūsis.
Anot Rebeccos Traister, D. Trumpas mėgino įveikti debatuose H. Clinton vieninteliu jam žinomu elgesio su moterimis būdu – seksistiniu elgesiu ir žeminimu. Būtent todėl jis rėmėsi moterimis, kaltinusiomis B. Clintoną įvairiais nusižengimais, būtent todėl šia tema pradėjo debatus. Tačiau jam nepavyko, nes žmonės vis dar prisimeną filmuotą medžiagą ir jo šiurpius komentarus apie moteris.
Džiaugiausi, kad Anderson Cooperis aiškiai pasakė: „Jūs pareiškėte, kad seksualiai priekabiavote prie moterų. Ar tą suprantate?“ D. Trumpas pavadino filmuotą medžiagą ir savo komentarus tiesiog žodžiais.
Spėju, kad pirmadienį atsiras žmonių, manančių, kad D. Trumpas laimėjo paprasčiausiai todėl, kad scenoje spontaniškai neįsiaudrindavo. H. Clinton akivaizdžiai buvo labiau susikaupusi ir pasiruošusi, o D. Trumpas malė kaip įprastai, nekreipė dėmesio į klausimus. Manyčiau, didžiausi pralaimėtojai buvo žiūrėję debatus žmonės.
Kennethas Penningtonas: D. Trumpas atima iš amerikiečių tvirtą nacionalinį diskursą
Šio vakaro debatus D. Trumpas pralaimėjo. Jo pastangos nukreipti žiūrovų dėmesį nuo jo kiauliško elgesio, prisidengiant kalbomis apie B. Clintoną ir „Islamo valstybę (IS), buvo nesėkmingos.
Tačiau tikrieji pralaimėtojai šio vakaro debatuose buvo Amerikos žmonės. Atsakydamas į rimtą klausimą apie pasiūlymų dėl sveikatos apsaugos nebuvimą, jis pareiškia: „Planai bus puikūs.“
Paklaustas apie (savo) moralės stygių, staiga mesteli: „Sutriuškinsiu IS.“ Jis neatsakė į klausimus.
Iš dalies tai – nukreipiamoji strategija. Pavyzdžiui, kad išvengtų kalbų apie video klipą, kuriame jis toleruoją seksualinį priekabiavimą, jis puola B. Clintoną. Daugumai D. Trumpo atsakymų stigo gilumo paprasčiausiai todėl, kad jis neturi supratimo, apie ką kalba.
Jo politika dėl Sirijos pilietinio karo ir milijonų aukų akivaizdi. Jis scenoje svarstė politines pozicijas, nes anksčiau nebuvo jų apgalvojęs.
Deja, svarumo neturintys jo atsakymai reiškia, kad mūsų šalis prarado vertingą galimybę dalyvauti žūtbūt reikalingoje viešoje diskusijoje apie skirtingus požiūrius į JAV svarbius klausimus. Amerikai reikia, kad H. Clinton stotų prieš oponentą, kuris mestų iššūkį jos pažiūroms, o ne tuščiagalvio klouno.
Kaip kovosime su klimato kaita, kaip didinsime viduriniosios klasės pajamas, reformuosime ligotą demokratiją, šviesime vaikus ar sieksime taikos pasaulyje be rimtų, gilių debatų? Niekaip nesusidorosime su sudėtingais iššūkiais be tvirto nacionalinio diskurso, o D. Trumpo kampanija atima jį iš mūsų.