Šiais metais, kaip teigia ekspertai, Nobelio taikos premijos nominantų sąrašas kaip niekada ilgas – net 367 kandidatai, iš kurių 228 asmenys ir 148 organizacijos. Laimėtojas bus paskelbtas jau penktadienį.
Sirijos „Baltieji šalmai“
Per pastaruosius penkerius metus pilietinio karo įkalintoje Sirijoje organizacija „Baltieji šalmai“ – grupelė savanorių humanitarinės pagalbos darbuotojų – opozicijos kontroliuojamose teritorijoje nuo bombų išgelbėjo, remiantis skirtingais skaičiavimais, iki 60 tūkst. žmonių. Panašu, kad „Baltieji šalmai“, kurių pagrindą sudaro iki karo viduriniajai klasei priklausę piliečiai, šiuo metu dirba bene pavojingiausioje vietoje visame pasaulyje. Per penkerius metus jie neteko 160 savų žmonių, kuriuos pražudė karo lėktuvai, sugrįžtantys pakartotinai bombarduoti jau sugriautų pastatų.
Šie savanoriai tapo bene vieninteliu vilties spindulėlio desperatiško ir beprasmio karo fone simboliais. „Baltiesiems šalmams“ gerų žodžių negailima tiek Sirijoje, tiek Europoje – savanoriai nurodomi kaip bendradarbiavimo ir geranoriškumo bendruomenėje modelis. Tiek Rusijos, tiek Sirijos pajėgų vykdomos atakos prieš gydymo įstaigas – akiplėšiškas bandymas sutrikdyti medikams padėti sužeistiems, tačiau „Baltieji šalmai“ įrodė, kad žmogiškumui kelio nepastos niekas.
„Baltųjų šalmų“ vykdoma veikla juos pavertė geidžiamu Sirijos valdantįjį režimą palaikančių pajėgų taikiniu. Neretai jų tykoma specialiai. Nepaisant, mirtinas pavojus šių kilnių žmonių nuo gyvenimo misijos neatgraso.
Angela Merkel
Šiais metais ir vėl svarstoma galimybė, kad Nobelio taikos premija atiteks Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Kai 2015 metais politikė vos per plauką nebuvo įvertinta už savo inicijuotą atvirų durų pabėgėliams politiką, šalies viduje kilo nemenkas pasipiktinimas. Remiantis visuomenės apklausomis, tuomet net 73 proc. Vokietijos gyventojų sakė, kad ji tokios garbės nenusipelniusi.
Pati Vokietijos kanclerė ne spaudai yra sakiusi, jog negavusi Nobelio taikos premijos pajuto savotišką palengvėjimą. Jos teigimu, priešingu atveju apdovanojimas būtų kiek apribojęs jos vadovavimo stilių. Vokietijoje po šiai dienai vis dar svarstoma, ar kelias, kuriuo ji kreipia šalį, yra teisingas. Jeigu Vokietijos rinkėjai pajus, kad tarptautinė bendruomenė daro savotišką spaudimą per kitais metais vyksiančius visuotinius rinkimus ją perrinkti dar vienai kadencijai, rezultatas bus neabejotinai priešingas tikėtam.
Pabėgėlių politika, už kurią A. Merkel sulaukia tiek gerų žodžių už Vokietijos ribų, yra vienas iš didžiausių paprastų vokiečių skaudulių. Jie viešai klausia, ar pabėgėlių antplūdis – daugiau nei milijonas atvykėlių per metus (iki metų pabaigos tikimasi sulaukti dar kelių šimtų tūkstančių) – nekenkia Vokietijos saugumui. Jie taip pat nerimauja dėl pabėgėlių įtakos integracijos, lyčių lygybės, viešojo sektoriaus ir darbo rinkos klausimais.
Šiuo metu A. Merkel patiria nemenką spaudimą pademonstruoti, kad jos valdžia gali susitvarkyti su šiais iššūkiais. Sakydamas kalbą Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros viršūnių sutikime Niujorke rugsėjį, JAV prezidentas Barackas Obama padėkojo Vokietijos kanclerei ir visiems vokiečiams už jų pastangas sprendžiant pabėgėlių krizę. Taigi A. Merkel jaučia nemenką ir tarptautinės bendruomenės spaudimą nesiimti drastiškų pokyčių ir nenuvilti ja tikinčiųjų. Ekspertų teigimu, Vokietijos kanclerei Nobelio taikos premiją skirti dabar būtų neprotinga – vertėtų palaukti, kol ji išeis į pensiją. Tiesiog šiuo metu šis apdovanojimas sukeltų pernelyg daug įtampos.
Popiežius Pranciškus
Kol kas nė vienas popiežius dar nebuvo pagerbtas Nobelio taikos premija, tačiau Pranciškus – vienas realiausių kandidatų šiais metais gauti šį garbingą apdovanojimą.
Nuo tada, kai prieš pusketvirtų metų tapo pontifiku, jis pavergė milijonų žmonių širdis – ir ne tik priklausančių katalikų bažnyčiai. Palankumą visame pasaulyje jam pelnė griežta pozicija tokiais klausimais kaip pabėgėliai, kova su skurdu ir klimato kaita. Popiežius ne kartą ragino pasaulio lyderius ir paprastus žmones neatsukti nugarų pabėgėliams, sprunkantiems nuo karo ir persekiojimų.
Balandį popiežius apsilankė Graikijos Lesbo saloje, kur daugybę sunkių išbandymų kelionėje patyrusiems pabėgėliams pareiškė: „Esu čia tam, kad jums pasakyčiau – nesate vieni“. Savo žinutę jis pabrėžė pasiūlydamas 12 pabėgėlių prieglobstį Vatikane – ir palydėjo juos į popiežiaus lėktuvą. Klimato kaitos klausimu, jis žmogaus vykdomą ir aplinkai kenkiančią veiklą įvardijo kaip nuodėmę ir apkaltino žmoniją planetą pavertus „užteršta dykviete, pilna griuvėsių, sielvarto ir purvo“.
Graikijos salų gyventojai
Jeigu šiais metais Nobelio taikos premija atitektų Graikijos salų gyventojams, tai nutiktų tikrai ne dėl to, kad jie norėtų tokio įvertinimo ir garbės. Netikėtai atsidūrę vienos iš didžiausių šių laikų krizės fronto linijoje, Lesbo salos gyventojai (įvardijant tik vienos iš daugelio salų pavadinimą) nusipelnė visų pasaulio apdovanojimų už tai, kad svetingai atvėrė savo namų duris pabėgėliams iš Sirijos. Jie pademonstravo neįtikėtiną svetingumą nepaisant rimtų ekonominių sunkumų, kuriuos šiuo metu išgyvena pati Graikija.
Nors Nobelio taikos premijos komitetas ir neskelbia nominuotųjų vardų, žinoma, kad Nobelio taikos premijai konkrečiai siūlomi trys asmenys, kurie atstovauja visus geros valios žmones, gyvenančius Graikijos salose. Du iš jų – Skala Skamniaso (nedidelio žvejų kaimelio, nuo kurio atsiveria vaizdas į Turkijos pakrantę ir kur 2015 metais išgelbėta daug pabėgėlių) gyventojai. 85 metų Emilia Kamvissi krizę stebėjo pro pakrantėje esančių namų langus. Moteris, kurios tėvas į Graikiją kaip pabėgėlis atvyko 1922 metais, įkūnija žodžiais sunkiai nusakomą vietos žmonių atsidavimą ir geranoriškumą. Garbaus amžiaus graikė buvo įamžinta buteliuku maitinanti mažylį iš Sirijos.
Juanas Manuelis Santosas ir Timochenko
Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas ir kairiųjų maištininkų grupuotės „Farc“ lyderis Rodrigo Londono, geriau žinomas kaip Timochenko, įvardijami kaip realūs pretendentai gauti Nobelio taikos premiją už 52 metus trukusiam karui tašką padėjusį taikos susitarimą.
Jeanne‘as Nacatche Banyere, Jeannette Kahindo Bindu ir Denisas Mukwege (Demokratinė Kongo Respublika)
Ginekologų komanda, besispecializuojanti teikiant pagalbą išžaginimo ir seksualinės prievartos aukoms. J. N. Banyere ir J. K. Bindu padeda seksualinės prievartos aukoms visoje Demokratinėje Kongo Respublikoje, o D. Mukwege įsteigė ligoninę, kur rūpinamasi nukentėjusiomis moterimis. Jis asmeniškai gydė tūkstančius tokių nusikaltimų aukų.
