Neseniai grupė jaunų aktyvistų Maskvos gatvėje protestavo prieš Vakarų moralinį nuopolį. Tai buvo grupelė jaunuolių akmeniniais veidais ir pabrėžtinai kariška laikysena, su uniformomis, ant kurių puikavosi užrašas „Rusijos karininkai. Jaunimo padalinys“. Protestuotojai užblokavo įėjimą į Amerikos fotografo Jocko Sturgeso parodą, kurioje buvo nuogų paauglių nuotraukų.

Rusijos valstybinę žiniasklaidą užplūdo senatoriai, dvasininkai ir vyriausybės nariai, kurie puolė smerkti amoralią parodą (ji buvo uždaryta iškart po to, kai prasidėjo protestai) ir ėmė reikalauti, kad organizatoriai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Visa tai vyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos valdžia, motyvuodama siekiu ginti visuomenės moralę, uždraudė dvi populiarias pornografijos svetaines.

V. Putino Rusijoje sparčiai plinta puritoniškos nuostatos. Grįžęs į prezidento postą 2012 m., V. Putinas tiek šalyje, tiek užsienyje vis dažniau remiasi religinio konservatizmo ideologija, pagal kurią Rusija apibūdinama kaip moralinė tvirtovė, sauganti nuo ištvirkimo ir moralinio nuopolio, pornografijos ir gėjų teisių propagandos.

V. Putino polinkį į puritoniškumą lemia jam didelę įtaką darantys konservatyvūs ideologai: asmeninis nuodėmklausys archimandritas Tichonas Ševkunovas ir į mistiką linkęs geopolitikas Aleksandras Duginas. Archimandritas Tichonas yra vienas aršiausių šiuolaikinio Vakarų pasaulio moralinio nuopolio kritikų. Jo gyvenimiškų istorijų rinkinys „Nešventi šventieji“ 2012 m. Rusijoje buvo geriausiai parduodama knyga, kuriai pagal populiarumą prilygo nebent „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. A. Duginas yra pagrindinis eurazizmo – ideologijos, kuri grindžiama nuostata, kad Rusijai lemta išgelbėti pasaulį nuo korumpuotų vakarietiško kapitalizmo moralinių vertybių, ideologas.

Su Kremliaus parama Rusijos Stačiatikių bažnyčios įtaka viešajam gyvenimui sparčiai auga. Pagrindinė Stačiatikių bažnyčios kontrolės priemonė – drakoniškas įstatymas, pagal kurį numatytos bausmės už „tikinčiųjų jausmų įžeidimą“ ir kuris buvo priimtas po to, kai 2012 m. pagrindinėje Maskvos katedroje feministinė pankroko grupė „Pussy Riot“ surengė protesto akciją.

Kovo mėnesį pateikti kaltinimai Stavropolio gyventojui Viktorui Krasnovui už įrašą socialiniame tinkle „VKontakte“, kad Dievo nėra. V. Krasnovas buvo mėnesiui uždarytas į psichiatrijos ligoninę siekiant ištirti jo psichikos būklę; galiausiai buvo paskelbta, kad jis yra sveiko proto ir gali stoti prieš teismą.

Apklausos rodo, kad rusai laikosi labai neliberalių nuostatų socialiniais klausimais (pavyzdžiui, 21 proc. nori, kad homoseksualai būtų „likviduoti“, dar 37 proc. pasisako už tai, kad jie būtų „atskirti nuo visuomenės“, ir tik 11 proc. mano, kad homoseksualumas yra „įgimta seksualinė orientacija, kuri yra lygiavertė heteroseksualinei orientacijai“).

Jurijaus Levados socialoginių tyrimų centro, kuris neseniai nukentėjo nuo valdžios sankcijų, ilgalaikių stebėjimų duomenimis, rusų požiūris į gėjus, juodaodžius, žydus, užsieniečius ar mirties bausmę nuo Sovietų Sąjungos žlugimo menkai tepakito ir netapo pažangesnis.

Tačiau nauja tai, kad tokias išankstines nuostatas, ypač neapykantą vakariečiams ir nepakantą kitoniškumui, dabar oficialiai kursto ne tik valstybinė žiniasklaida, bet ir įvairiausia religinė ir ultranacionalinistinė žiniasklaida.

Sparčiausiai augantis Rusijos televizijos kanalas yra „Cargrad TV“ – su Kremliumi susijusio investicijų bankininko Konstantino Malofejevo įsteigta religinė-patriotinė žiniasklaidos priemonė. Per „Cargrad TV“ reguliariai kalba archimandritas Tichonas, o A. Duginas komentuoja pasaulio įvykius.

„Cargrad TV“ komanda suvaidino svarbų vaidmenį skatinant ir kurstant prorusišką maištą Rytų Ukrainoje. A. Duginas ir K. Malofejevas buvo įtraukti į JAV sankcijų sąrašą už jų vaidmenį konflikte, o maištui vadovavo buvę K. Malofejevo darbuotojai Igoris Strelkovas ir Aleksandras Borodajus, kurie buvo tapę atitinkamai Rusijos remiamos Donecko Liaudies Respublikos gynybos ministru ir ministru pirmininku.

Ekonominės sankcijos, smunkančios naftos kainos ir dviženklė infliacija Rusijos ekonomiką tempia žemyn ir kelia grėsmę Kremliaus populiarumui, todėl nenuostabu, kad režimas paramos ieško tarp savo rėmėjų religiniuose ir nacionalistiniuose sluoksniuose, o stačiatikybę mėgina paversti kone valstybine ideologija.

Tam tikra prasme neturėtų stebinti tai, kad Rusija atramos ieško religijoje ir moralėje po daugelį metų vyravusio chaoso ir visuotinio nihilizmo, kai, žlugus komunizmui, staiga neliko jokių taisyklių ar apribojimų.

Dabar ratas apsisuko. Po praėjusio savaitgalio protestų dėl J. Sturgeso fotografijų, liberaliai nusiteikę rusų aktyvistai paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuota kita boikotą rengianti morališkai pasipiktinusių karininkų grupė – Vokiečių karininkų sąjungos nariai, 1930 m. Berlyne blokuojantys žydų valdomos parduotuvės „Woolworth`s“ duris.

Analogijos su fašizmu paprastai yra per daug paviršutiniškos ir dažnai nepagrįstos. Tačiau akivaizdu, kad V. Putino režimas palaiko vis glaudesnius ryšius su Rusijos klerikalinėmis ir ultranacionalistinėmis jėgomis. Taip pat tiesa, kad diskusijoms ir kitokiai nuomonei Rusijos žiniasklaidoje beveik nebeliko vietos. Tokioje atmosferoje, kai valstybinė televizija kursto vis beprotiškesnes konspiracijos teorijas ir vis dažniau kaltę verčia išorės priešams – nuo Amerikos ir ES iki Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio antidopingo agentūros, valstybės remiamos naujosios puritoniškos ideologijos keliamas pavojus dar labiau išauga. Iš esmės dabartinis Rusijos puritonizmas – neapykantos kitokiai nuomonei ir apskritai kitoniškumui sinonimas. Ir tik laiko klausimas, kada kitoniškumas bus prilygintas išdavystei.