H. Clinton paragino B. Obamą nustatyti „naują kursą“ ir pradėti griežčiau elgtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, – rašo Molly O’Toole leidinyje „Foreign Policy“. – Tai buvo keli mėnesiai iki to, kai B. Obamos administracija apkaltino Maskvos remiamą Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybę peržengus Baltųjų rūmų nubrėžtą raudoną liniją – buvo panaudotas cheminis ginklas – ir likus maždaug dviem su puse mėnesio iki tol, kai į amerikiečių ambasadą Bagdade atėjęs Rusijos pareigūnas įspėjo, kad po valandos Maskva pradės bombarduoti Siriją. Tačiau Sirijos konfliktas jau pradėjo ryškėti kaip nauja lūžio linija tektoniniame konflikte tarp JAV ir Rusijos“.
„Savo 2014 metų memuaruose „Hard Choices“ (angl. sunkūs pasirinkimai), publikuotuose šiemet prieš antrąją autorės karjeroje prezidento rinkimų kampaniją, H. Clinton įspėjo B. Obamą, kad santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos „greičiausiai, pablogės prieš pagerėjimą“ ir jam derėtų „realiai“ vertinti pavojų, kurį kelia prezidentas V. Putinas savo kaimynams ir pasaulio tvarkai“, – teigiama straipsnyje.
„Reikia paspausti pauzę prieš naujas pastangas. Nereikia atrodyti pernelyg besiveržiančiais dirbti kartu. Nelepinkite V. Putino dėmesiu, demonstruojamu aukščiausiame lygmenyje, – sakė ji, maldaudama B. Obamą atšaukti viršūnių susitikimą Maskvoje tų metų rugsėjį. – Ir leiskite suprasti, kad Rusijos nelankstumas nesutrukdys mums siekti savų interesų ir vykdyti savo politiką [Sirijoje ir kitose vietose]. Jėga ir ryžtingumas buvo vienintelė kalba, kurią suprato V. Putinas“.
„B. Obama galų gale šį susitikimą atšaukė – po to, kai V. Putinas suteikė prieglobstį Nacionalinio saugumo agentūros demaskuotojui Edwardui Snowdenui, – praneša žurnalistė. – Tačiau Baltieji rūmai atmetė platesnį H. Clinton pasiūlymą su Maskva elgtis griežčiau ir daugiau nuveikti nuosaikios Sirijos opozicijos apmokymo ir apginklavimo srityje.
Ir dabar, siekdama nublizginti savo darbo nacionalinio saugumo srityje patirtį, konkuruojant su respublikonų kandidatu Donaldu Trumpu dėl prezidento posto, H. Clinton vis labiau atsiriboja nuo B. Obamos nesėkmių užsienio politikoje, nors ir mėgina juos atsverti savo pasiekimais valstybės sekretorės pareigose“.
Pirmuose prezidento pirminių demokratų rinkimų debatuose pernai metų spalį H. Clinton žengė vieną akivaizdžiausių žingsnių tolyn nuo B. Obamos – paragino sukurti Sirijoje neskraidymo zoną. Šį pasiūlymą vėliau pasigavo daugelis respublikonų kandidatų.
„Taip pat svarbu, kad JAV labai aiškiai leistų suprasti V. Putinui, kad iš jo pusės nepriimtina būti Sirijoje, kurti dar didesnį chaosą, bombarduoti žmones, būnant B. al Assado pusėje, – sakė H. Clinton. – O mes negalėsime padaryti to, jeigu neužimsime lyderio pozicijų“.
Agituodama už neskraidymo zoną, H. Clinton pareiškė: „Bandau išsiaiškinti, kokius svertus mes turime, kad pasodintume Rusiją prie derybų stalo. Žinote, diplomatija – tai ne idealaus sprendimo paieškos. Tai rizikų subalansavimas“.
„Kai per vėlesnius debatus H. Clinton paklausė, ar ji pasirengusi įsakyti pašauti Sirijos ar Rusijos lėktuvą, ji atsakė abejojanti „kad iki to bus prieita“, – primena straipsnio autorė.
„Agresyvus H. Clinton požiūris į Maskvą (...) stipriai skiriasi nuo malonaus D. Trumpo požiūrio. Vis dėlto, jis taip pat įpareigoja ją vykdyti gerokai labiau konfrontuojančią politiką Sirijoje, jeigu ją išrinks. Tai iki šiol aiškiausias požymis, kad ir ten, ir kitose vietose ji pabandys stoti su Rusijos lokiu akis į akį, – pažymi žurnalistė. – Maskva jau mato H. Clinton raginime sukurti neskraidymo zoną Sirijoje signalą, kad ji pasiruošusi pradėti karą su Rusija. Šį raginimą taip pat suvokia daugelis aukštų pareigūnų iš respublikonų partijos, įskaitant tuos, kurie sutinka su [H. Clinton] užsienio politikos strategijomis D. Trumpo nenaudai“.
„Nors netrūko rinkiminių kalbų apie tai, kaip elgtis su Rusija, nei D. Trumpas, nei H. Clinton nepasidalijo detaliais savo politikos Maskvos atžvilgiu planais. H. Clinton rinkimų štabas atsisakė duoti komentarą šiam straipsniui, D. Trumpo rinkimų štabas neatsakė [į kvietimą pateikti komentarą], – teigia M. O’Toole. – Vis dėlto, H. Clinton turima ilgametė tiesioginės sąveikos su priešininku šaltajame kare patirtis leidžia suprasti, kaip ji vertintų kraują liejantį ir nesibaigiantį Sirijos konfliktą, jeigu tektų turėti su juo reikalų savo pirmąją dieną prezidento pareigose – tuo atveju, jeigu ji būtų išrinkta“.
„Praėjusią savaitę H. Clinton aiškiai leido suprasti, kad ji, kaip ir daugelis B. Obamos administracijoje, ir toliau ciniškai vertina naujus mėginimus įtikinti Rusiją tarpininkauti derybose dėl taikaus konflikto sureguliavimo Sirijoje“, – pažymi žurnalistė.
„Viskas priklauso nuo to, nuspręs ar ne šį kartą V. Putinas padaryti tai, ką rusai gali padaryti, kad šiame konflikte galėtų prasidėti politinės diskusijos“, – sakė H. Clinton spaudos konferencijoje ir dar kartą paragino sukurti „apsauginę zoną“ Sirijoje ir pasiekti, kad Maskva kovotų su „Islamo valstybe“, o ne sukilėliais, kuriuos remia Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Vis dėlto, H. Clinton turi ir kitą priežastį būti ciniška. Dėl neišvengiamo pastarųjų paliaubų kracho mažai tikėtina, kad Vašingtonas ir Maskva pasieks susitarimą dėl Sirijos iki tol, kol Amerikos rinkėjai lapkričio 8 dieną išrinks savo naują šalies vadovą. Ir visgi pokyčiai, vykstantys kiekvieną dieną, diktuoja konflikto, kuris liks ant naujojo prezidento daro stalo 2017 metų sausio 20 dieną, kontūrus“, – teigiama M. O’Toole straipsnyje.