Kai kas manė, kad Kim Jong Unas valdys trumpai. Užsienio vyriausybės baiminosi smurtingo Šiaurės Korėjos valdžios žlugimo, tačiau taip pat tikėjosi, kad šios šeimos valdymo pabaiga sumažins ir Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę.
Tačiau vietoj chaoso, iš tiesų buvo sukurtas planas, sako ekspertai. Kim Jong Unas įtvirtino savo valdžią maskuodamas savo brutalumą liaudišku stiliumi ir pragmatiška politika, kuri buvo būdinga jo seneliui Kim Il Sungui – šalies įkūrėjui, apie kurį kalbama su nostalgija ir didele pagarba.
Kim Jong Unas kopijuoja senelio taikytą propagandą, politiką ir net aprangos stilių. Vykdydamas valymą, ypač tarp aukščiausio lygio generolų, Kim Jong Unas siekė atsikratyti galimų konkurentų ir padidino kariuomenės paramą grasindamas branduoliniu ginklu. Trumpai tariant, Kim Jong Unas pasirodė esąs „labai įgudęs diktatorius“, pažymėjo Seule veikiančio „Troy“ universiteto Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Pinkstonas.
Rugsėjo mėnesį atlikusi savo naujausią branduolinį bandymą, Šiaurės Korėja pareiškė dabar galinti gaminti didelį kiekį karinių galvučių savo raketoms. Tiesa, tokio teiginio patvirtinti neįmanoma. Ekspertai mano, kad Šiaurės Korėjai prireiks dar kelerių metų, kol galės paleisti raketą su branduoline galvute, galinčią pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas.
Remiantis iš Šiaurės Korėjos pabėgusių žmonių liudijimais, Kim Jong Unas sustiprino kariuomenę didindamas karines išlaidas, o didesnį visuomenės palaikymą ir pagarbą pelnė už sostinėje Pchenjane įvykdytus statybų projektus ir leisdamas užsimegzti rinkos ekonomikos daigams. Tiesa, jo populiarumą sunku tiksliai įvertinti.
Šiaurės Korėja turi daugiau nei 3 mln. mobiliojo ryšio abonentų ir naują privačių prekybininkų ir finansininkų klasę, nors šalyje vis dar oficialiai dominuoja komunizmas, teigia iš šalies pabėgę žmonės.
Tačiau likusiam pasauliui sparčiai vykdoma Kim Jong Uno branduolinė programa – galingesnės bombos ir geresnės raketos joms nešti – daro jį itin pavojingu lyderiu. Rodos, kad pats Kim Jong Unas ir jo patarėjai nuo pat pradžių nusprendė, kad naujasis lyderis mėgdžios savo populiarųjį senelį, o ne rūstų tėvą, mano Šiaurės Korėjos ekspertas amerikietis Michaelas Maddenas.
Daugelis jo patarėjų dirbo su abiem buvusiais lyderiais.
Kim Jong Unas iš tiesų labai panašus į savo senelį – tiek stotu, tiek ir veido bruožais. Manoma, kad jam dabar yra 32 metai. Jo plaukai nukirpti taip, kaip kirposi jo senelis. Jis vilki Mao-stiliaus uniformas ir vakarietiškus kostiumus, kuriuos mėgo vilkėti jo senelis.
Balzamuotas Kim Il Sungo kūnas guli oro uosto dydžio mauzoliejuje. Jis valdė Šiaurės Korėją nuo jos sukūrimo 1948 metais iki savo mirties 1994 metais. Dauguma Šiaurės Korėjos gyventojų segi ženklelius su jo atvaizdu ant krūtinės.
Šiaurės Korėjoje pasakojama, kad jis vadovavo sukilėlių pajėgoms, kurios ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje esą kovojo su japonų kolonistais. 1950 metais jis sukėlė Korėjos karą įsiverždamas į Pietų Korėją. Tačiau Šiaurės Korėjos mokyklose mokoma, kad jis išgelbėjo šalį nuo Seulo ir Vašingtono kariuomenių.
Kim Il Sunas taip pat minimas geru žodžiu dėl šalies klestėjimo po karo. Tam įtakos turėjo gerai išvystyta sunkioji pramonė ir gausūs gamtos ištekliai. Maždaug du dešimtmečius Šiaurės Korėja pagal gamybos apimtis lenkė Pietų Korėją. Net iš Šiaurės Korėjos pabėgę žmonės gyrė Kim Il Suno įžvalgumą.
O jo sūnus Kim Jong Ilas valdė šalį per dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kilusį badą, kuomet mirė daugiau nei vienas milijonas žmonių. Pagal jo vykdytą politiką „pirmiausia kariuomenė“, eiliniai piliečiai turėjo užtikrinti, kad kariuomenei nieko nestigtų. Kim Jong Ilas kovojo su privačia nuosavybe, tačiau pats mėgavosi prabangiu gyvenimu.
Jo chaki spalvos kombinezonai buvo išjuokiami užsienyje. Jis taip pat gyveno kaip atsiskyrėlis. Jo balsą transliacijos metu buvo galima išgirsti tik vieną kartą per 17 metų.
O šiandien jo sūnų Kim Jong Uną valstybiniai propagandistai vadina liaudies žmogumi – kaip ir jo senelį. Praėjus vos keliems mėnesiams po atėjimo į valdžią, valstybinė televizija parodė vaizdų, kuriuose Kim Jong Unas užfiksuotas atnešantis dovanų ir pilstantis gėrimus šeimoms, kurios ką tik įsikėlė į naujus butus Pchenjane. O jo žmona plovė indus.
Kim Jong Unas taip pat atsisakė taupymo politikos ir ją pakeitė savo senelio vykdyta vadinamąja „dviejų kelių“ politika: valstybė tuo pačiu metu sieks ir ūkio augimo, ir branduolinių ginklų.
Tūkstančiai Kim Jong Uno karių Pchenjane stato pramoginės ir gyvenamosios paskirties objektus, apie kuriuos vėliau skelbia valstybinė žiniasklaida.
Valstybinės žiniasklaidos pranešimų analizė rodo, kad 20 proc. Kim Jong Uno vizitų įvyksta į pramogų vietas ir statybvietes. Jo tėvas tokiose vietose lankydavosi itin retai. Šiaurės Korėjos pareigūnai sako, kad tokie projektai esą rodo, kad ekonominės užsienio šalių sankcijos šaliai neturi jokios įtakos.
„Kaip matote, sankcijos mums nedaro jokio poveikio“, – vieno interviu metu sakė aukšto rango Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Tačiau už Šiaurės Korėjos ribų tokie pareiškimai vertinami skeptiškai. Pchenjanas neskelbia jokios oficialios ekonominės statistikos. Tačiau Pietų Korėjos centrinis bankas skaičiuoja, kad Šiaurės Korėjos ekonomika nuo 2010 iki 2014 metų kasmet paaugo puse procento, ir daugiausia tam įtakos turėjo gamtos išteklių eksportas.
Du Vakarų diplomatai, kurie neseniai atskirai keliavo po Šiaurės Korėjos kaimo vietoves, teigia, kad esama akivaizdžių skurdo ženklų. Tačiau, rodos, ekonominių apribojimų švelninimas šiek tiek didina pragyvenimo lygį, teigia iš Šiaurės Korėjos pabėgę žmonės bei šioje šalyje neseniai lankęsi žmonės.
Nepaisant Šiaurės Korėjoje ilgą laiką galiojančio privačios nuosavybės draudimo, Kim Jong Unas leido kurti nedidelius turgelius ir įmones. Išmanieji telefonai šalyje yra itin geidžiama prekė, tačiau kinų gamybos prietaisai negali prisijungti prie interneto, kuris šalyje iš esmės yra uždraustas. Šalyje taip pat galima nelegaliai nusipirkti į atminties laikmenas įrašytų užsienio filmų, teigia iš Šiaurės Korėjos pabėgusiems žmonėms padedančios nevyriausybinės organizacijos „Liberty in North Korea“ atstovas Sokeelas Parkas.
Buvęs aukšto rango Šiaurės Korėjos diplomatas ir bankininkas Kim KwangJinas sakė, kad Kim Jong Unas toleruoja „laisvosios rinkos“ prekybą, nes tai yra potencialus mokesčių šaltinis.
Kim Jong Uno įvaizdis populiarinimas per valstybinę televiziją rodant, kaip supykęs Kim Jong Unas bara pareigūnus už tai, kad jie, pavyzdžiui, blogai prognozuoja orą ar leidžia pramogų parke užželti žolei.
Kim Jong Uno viešas įvaizdis lyderio, kuris yra palankus savo piliečiams, gerokai kontrastuoja su jo vykdomu negailestingu potencialių konkurentų eliminavimu, įskaitant 2013 metais įvykdytą jo dėdės egzekuciją.
Remiantis Pietų Korėjos turimais duomenimis, Kim Jong Unas jau pažemino pareigose ar atsikratė daugiau nei šimto aukšto rango pareigūnų. Jo senelis taip pat įtvirtino savo valdžia potencialių konkurentų naikinimu 1953, 1956 ir 1967 metais. Tiesa, niekas neprilygs Šiaurės Korėjos gynybos ministro egzekucijai pernai metais, kuomet Kim Jong Unas liepė jį sušaudyti iš priešlėktuvinio pabūklo.
Naujausi valymai, rodos, skirti įtvirtinti valdančiosios Darbininkų partijos autoritetą. Tai dar vienas senelio politikos atgarsis. Šią partiją Kim Il Sungas naudojo norėdamas kontroliuoti savo piliečius ir vyriausybę.
Jo sūnus Kim Jong Ilas daugiau galios suteikė kariuomenei ir leido jai perimti pelningų kasybos ir užsienio prekybos sektorių kontrolę.
Tačiau šiais metais per pirmą kartą per 36 metus surengtą partijos suvažiavimą Kim Jong Unas pakeitė kariuomenės dominuojamą valdymo instituciją nauja institucija, kurią daugiausia sudaro politikai. Analitikai mano, kad taip siekiama perduoti ekonomikos valdymą į gabesnių technokratų rankas.
Mažindamas kariuomenės vaidmenį politikoje Kim Jong Unas taip pat paspartino masinio naikinimo ginklų kūrimą, apie ką svajojo jo senelis. Tarybų Sąjungos padedamas Kim Il Sungas pradėjo Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Tačiau po Tarybų Sąjungos žlugimo buvęs Šiaurės Korėjos lyderis 1994 metais su Jungtinėmis Valstijomis susitarė, kad Pchenjano branduolinė programa bus įšaldyta beveik dešimtmečiui.
Vėliau paaiškėjo, kad Šiaurės Korėja vykdė slaptą urano sodrinimo programą. Prisodrintas uranas yra vienas iš elementų atominei bombai gaminti.
Trys iš penkių Šiaurės Korėjos atliktų branduolinių bandymų buvo įvykdyti valdant Kim Jong Unui. O balistinių raketų bandymų skaičius, lyginant su įvykdytų valdant jo tėvui, buvo daugiau nei padvigubintas iki 16.
Atlikti naujausi sėkmingi bandymai rodo, kad Šiaurės Korėja įgyja galimybių suduoti atsakomąjį smūgį, jeigu jos karinės bazės būtų sunaikintos.
„Nesėkminga JAV politika leido mums susikurti branduolinę atgrasymo priemonę, įskaitant atsakomojo smūgio galimybę“, – sakė anksčiau minėtas Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Amerikiečių pareigūnai teigia išnaudoję visas galimybes sumažinti Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę. Anksčiau šiais metais JAV pasiūlė derėtis dėl karinės aklavietės Korėjos pusiasalyje likvidavimo, jeigu Pchenjanas apsvarstys galimybę nutraukti savo branduolinę programą. Tačiau ši mintis buvo atmesta.
Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas naudojo Šiaurės Korėjos branduolinę programą kaip kozirį derantis dėl humanitarinės pagalbos ir saugumo garantijų. Diplomatai ir ekspertai sako, kad Kim Jong Unas, priešingai, naudojasi šia programa, kad sustiprintų savo pozicijas kariuomenės akyse ir pagąsdintų Pietų Korėją, ir visiškai nesijaudina dėl diplomatinių pasekmių.
Net ryšiai su Kinija – Šiaurės Korėjos vienintele sąjungininke, gynėja ir gelbėtoja sunkiais ekonominiais laikais – yra įtempti dėl Kim Jong Uno branduolinių ambicijų.
Netikėtas Kim Jong Uno atsparumas privertė Vašingtoną iš naujo įvertinti Šiaurės Korėjos pasauliui keliamą grėsmę bei apgalvoti savo atsaką. JAV ir jų sąjungininkės pažadėjo griežtinti ekonomine sankcijas Šiaurės Korėjai. Tiesa, Amerika vargiai turi galimybių tiesiogiai paspausti Pchenjaną, nes beveik neturi ryšių su izoliuotu režimu.
Todėl amerikiečiai stengiasi įtikinti su Šiaurės Korėja ekonominių ir diplomatinių ryšių turinčias šalis ją paveikti. Jungtinės Valstijos norėtų sumažinti Šiaurės Korėjos vykdomą anglių ir kitų iškasenų eksportą, kuris beveik visas keliauja į Kiniją. Tačiau Pekinas nenori imtis jokių veiksmų, kurie destabilizuotų padėtį Šiaurės Korėjoje ir sukeltų pabėgėlių bangą iš kaimyninės šalies.
Be to, Kinija Šiaurės Korėją laiko strateginiu buferiu nuo Pietų Korėjoje dislokuotų amerikiečių karių.
Neseniai užfiksuoti atvejai, kai iš Šiaurės Korėjos pabėgo aukšto rango pareigūnai, įskaitant ir antro pagal rangą pareigūno pabėgimą iš Šiaurės Korėjos ambasados Londone, sukėlė kalbų apie neramumus šalies elite. Pietų Korėjos pareigūnai teigia, kad Kim Jong Uno brutalumas skaldo elitą.
Savo ruožtu nuolat propaganda „maitinama“ Šiaurės Korėjos visuomenė mano, kad saugumas, kurį užtikrinta branduolinis ginklas, nustelbia grėsmę to, ką jis gali sukelti, todėl parama Kim Jong Unui auga.
„Žmonės Šiaurės Korėjoje nerimauja dėl karo, – sakė pernai iš šalies pabėgęs 28 metų karys Choi SulKyungas. – Tačiau jie taip pat mano, kad mes jį laimėsime.“