Toks sprendimas buvo priimtas likus mažiau nei dviem savaitėms iki parlamento rinkimų, kai centras paskelbė, jog valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ populiarumo reitingas krito 8 proc., rašoma „The Moscow Times“ straipsnyje, kurį perspausdino britų dienraštis „The Guardian“.
Rugsėjo 5 d. Rusijos teisingumo ministerija įtraukė J. Levados centrą į sparčiai augantį vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą, jis buvo apkaltintas „politine veikla“, kurią esą finansuoja užsienis. Dabar baiminamasi, kad valdžios auditai, finansavimo stoka ir „užsienio agento“ etiketė sustabdys cento darbą.
Nors centras pirmo perspėjimo iš prokurorų sulaukė dar 2013 metais, J. Levados cento atstovė Natalija Zorkaja sako, kad šį kartą sprendimas, rodos, yra galutinis.
Nuo 2012 metų, kuomet Rusijoje buvo priimtas užsienio agentų įstatymas, kaip manoma, nukreiptas prieš pilietinę visuomenę, į užsienio agentų sąrašą buvo įtrauktos daugiau nei 138 organizacijos, iš kurių 22 buvo priverstos užsidaryti.
Nors J. Levados centras savo įtraukimą į minėtą sąrašą gali užginčyti teisme, apie ką užsiminė pats Kremlius, centro problemos yra puikus Rusijoje nuo pat Tarybų Sąjungos žlugimo vykstančių politinių pokyčių pavyzdys.
J. Levados centras buvo įkurtas perestroikos metais devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje, kuomet Rusijos politika tapo atviresnė. Piliečiams ėmus abejoti Michailo Gorbačiovo valdžios politika, tą patį ėmė daryti ir grupė sociologų, kuriai vadovavo Rusijos sociologijos tėvu vadinamas Jurijus Levada.
„Iki tol niekam nebuvo įdomios visuomenės apklausos, – sakė J. Levados centrui nuo jo įkūrėjo mirties 2006 metais vadovaujantis Levas Gudkovas. – Sovietų laikais buvusią situaciją galima apibūdinti taip: kokia prasmė klausti žmonių, ką jie mano, jeigu jie gauna tai, ką mes sakome.“
Kai 1989 metais sociologai Visos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centre (VTsIOM), kuriame tuomet dirbo ir J. Levada ir L. Gudkovas, nusprendė paprašyti piliečių atsakyti į ilgą klausimų sąrašą, jie tikėjosi sulaukti, geriausiu atveju, kelių šimtų atsakymų. Tačiau sulaukė jie 200 tūkst. atsakymų.
„Tai buvo pirmas kartas, kai žmonių paklausė nuomonės, todėl jie į tai pažvelgė kaip į referendumą“, – pasakojo L. Gudkovas.
2000 metais prezidentu tapus Vladimirui Putinui, J. Levados komanda ir toliau domėjosi visuomenės nuomone tokiais jautriais klausimais kaip karas Čečėnijoje bei visuomenės parama partijai „Vieningoji Rusija“.
Valdžiai kėlė nerimą tai, jog ji negalėjo kontroliuoti visuomenės apklausų. Tuomet 2003 metais VTsIOM buvo įvykdyti pakeitimai, ir Kremlius paskyrė patikimesnių valdybos narių. J. Levadai nepatiko toks kišimasis ir jis įkūrė savo centrą, kuris labai greitai tapo įtakingu nepriklausomu Rusijos visuomenės nuomonės balsu.
Pasak L. Gudkovo, kai kurie aršiausi J. Levados centro kritikai priklauso liberaliai opozicijai ir teigia, kad centro skelbiami skaičiai yra iškreipti. „Jie nenori pripažinti, kad didelė masė žmonių – skurstančių provincialų – palaiko autoritarinį režimą, – sakė jis. – Tačiau tuomet jie iš esmės sako: „Mes pasitikėsime tik tais apklausų rezultatais, kurie atitinka mūsų požiūrį.“
Pavyzdžiui, J. Levados centro atliktų apklausų rezultatai ne kartą parodė, kad dauguma rusų palaiko Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. „Žmonės sakė: „Mes parodėme pasauliui dantis, ir pagaliau pradėjome save gerbti“, – sakė L. Gudkovas. – Tie žmonės skursta ir smarkiai kentėjo po Tarybų Sąjungos žlugimo. Visa V. Putino demagogija jiems patinka.“
Tokių apklausų rezultatai valdžiai yra naudingi. Tačiau būtent J. Levados centro interpretavimas, kodėl žmonės palaiko valdžią, paskatino Rusijos valdžią centrą apkaltinti „politine veikla“.
Grįsdama bylą prieš J. Levados centrą Teisingumo ministerija citavo kelis L. Gudkovo pareiškimus, kuomet jis kritiškai atsiliepė apie vyriausybę, įskaitant vieną, kuriame jis Rusiją pavadino „uždara autoritarine sistema, kur valstybė remiasi teisėsauga, specialiomis pajėgomis, oligarchais, valdininkais ir biurokratija bei atstovauja jų interesams.“
Nors kai kurie žmonės viešai išreiškė paramą J. Levados centrui, įskaitant ir Komunistų partijos lyderį Genadijų Ziuganovą bei valstybines apklausų agentūras FOM ir VTsIOM, centro ateitis yra labai miglota.
L. Gudkovas teigia, kad kelios regioninės valdžios institucijos jau nutraukė bendradarbiavimą su J. Levados centru. Baiminamasi, kad dėl „užsienio agento“ žymės žmonės bijos dalyvauti apklausose ir atvirai atsakyti į klausimus.
Be to, centrui teks nutraukti bendradarbiavimą su visais užsienio partneriais, įskaitant ir švietimo institucijas, ypač amerikiečių institucijas, kurios yra finansuojamos Pentagono.