Kitaip tariant, ši steigti planuojama ministerija gautų visas KGB turėtas galias. Apie šiuos ketinimus rašo laikraštis „Kommersant“, cituodamas šaltinius iš saugumo tarnybų.

Kaip ir daugeliui baimę kėlusi KGB ši planuojama steigti ministerija būtų atsakinga už baudžiamąjį Kremliaus kritikų persekiojimą. Kol kas šią užduotį vykdo Tyrimų komitetas, kuriam vadovauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino kursiokas Aleksandras Bastrykinas.

Nors Kremlius šių naujienų nekomentuoja, vis tik teigiama, kad naujoji Valstybės saugumo ministerija bus įsteigta iki 2018 m. vyksiančių prezidentinių rinkimų, kuriuose V. Putinas gali būti išrinktas ketvirtai kadencijai ir aukščiausio šalies valdymo posto neapleis iki 2024 m. Sovietų laikais V. Putinas kaip KGB agentas tarnavo Rytų Vokietijoje. Be to, manoma, kad jis buvo atsakingas ir už disidentų priežiūrą gimtajame Leningrade, vėliau tapusiame Sankt Peterburgu. FST jis vadovavo nuo 1998 m. liepos mėn. iki 1999 m. rugpjūčio mėn., o vėliau tapo šalies ministru pirmininku.

Vis tik ne be reikalo taip dažnai kartojama, kad buvusių KGB agentų nebūna. „KGB buvo viena stipriausių specialiųjų tarnybų pasaulyje, tai pripažindavo visi“, - neabejojo jau išformuotame antiteroristiniame dalinyje „Alfa“ XX a. dešimtajame dešimtmetyje tarnavęs Sergejus Gončiarovas. Dar jis patikino, kad Valstybės saugumo ministerijos steigimas suteiktų Rusijai tvirtą kumštį, kurį prižiūrėtų bendra vadovybė.

Kremliaus kritikams kelia siaubą perspektyva dėl atgimsiančios organizacijos, kurios pavadinimas Rusijoje laikomas politinės priespaudos sinonimu. „Laikas nešdintis iš šalies“ – socialiniame tinkle „Twitter“ rašo vartotojas Elshadas Babajevas. „Visi, kurie tik gali, turėtų pasinaudoti tokia galimybe“, - neabejoja jis. KGB – tai tik vienas iš daugybės Sovietų Sąjungos laikais siaubą kėlusių slaptosios policijos tarnybos įsikūnijimų, įsteigtas 1917 m.

Valstybės saugumo ministerijos pavadinimas nėra naujas. Būtent toks buvo aštuonerius metus veikusio valstybės saugumo aparato pavadinimas neįtikėtinu žiaurumu pagarsėjusio Josifo Stalino vadovavimo laikais. Po jo mirties Valstybės saugumo ministerija virto KGB, kuris nustojo egzistavęs 1991 m., griuvus Sovietų Sąjungai ir jo galias perleidus kelioms naujai įsteigtoms saugumo tarnyboms.

Ši žinia leidinyje „Kommersant“ paskelbta nė nepraėjus 24 valandoms po to, kai Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ sustiprino savo pozicijas Dūmoje – Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose – iškovojusi tris ketvirtadalius iš 450 vietų ir tapusi didžiausia visų laikų dauguma.

Dvi prieš V. Putiną nusistačiusios partijos „Parnas“ ir „Jabloko“, kurių pavadinimai buvo įtraukti į balsalapius, neįveikė 5 proc. slenksčio ir nepateko į Dūmą, o vienintelis anksčiau Dūmoje vietą turėjęs opozicijos atstovas liberalas Dmitrijus Gudkovas nenoriai vietą taip pat užleido „Vieningosios Rusijos“ atstovui.

„Lieka klausimas, kaip gyventi šalyje, kurios parlamente – vienintelė partija“, - stebėjosi jis. Rinkimus lydėjo kaltinimų dėl pavogtų balsų ir milžiniško masto apatijos lavina. Maskvoje balsuoti atėjo vos 35 proc. tokią teisę turinčių gyventojų, o tai prasčiausias rezultatas nuo 2000 m., kai į valdžią atėjo V. Putinas.

„Rekordiškai žemas rinkėjų aktyvumas. Demokratams – mažiau nei 3 proc. Turi būti atkurta Valstybės saugumo ministerija. Sveiki atvykę į drąsų naująjį pasaulį.“ – ironizavo partijos „Parnas“ pirmininko pavaduotojas Vladimiras Kara-Murza.