V. Putinas siekia keršto, nori pagarbos ir grąžinti Rusijai prarastą supervalstybės statusą susilpnėjusios ekonomikos laikotarpiu, teigia aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas, neseniai į pensiją išėję CŽA pareigūnai, dirbę Rusijos klausimais, taip pat trys nacionalinės žvalgybos Rusijos ir Europos analizės klausimais pareigūnai iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, informuoja „The Washington Post“.

Jis leidžia suprasti, kad Rusija turi galios duoti atkirtį, mano Fiona Hill, dirbusi nacionalinėje žvalgyboje George‘o W. Busho ir Baracko Obamos administracijose, dabar dirbanti Brookingso institute.

V. Putinas siekia keršto, nori pagarbos ir grąžinti Rusijai prarastą supervalstybės statusą susilpnėjusios ekonomikos laikotarpiu.

Pirmiausia buvo įsilaužta į aukšto rango JAV pareigūnų elektroninio pašto dėžutes, paskui – į Demokratų nacionalinio komiteto elektroninio pašto serverį, vėliau – į šalies rinkimų duomenų bazes. Rugsėjo pradžioje – į amerikiečių olimpinių sportininkų sveikatos duomenis, kas buvo kerštas už rusų sportininkų nušalinimą iš olimpinių žaidynių už dopingo vartojimą.

"Jis rodo mums pirštą (nepadorų gestą), o įsilaužimai reikalingi tam, kad mirtinai mus įbaugintų“, – sakė F. Hill, kuri per pusmetį po savo 2015 m. knygos „V. Putinas: slaptosios tarnybos agentas Kremliuje“ turėjo rūpesčių dėl bandymų įsilaužti į jos penkis išmaniuosius telefonus.

Kinijos vyriausybė, norėdama pavogti JAV paslapčių, imasi kurti ilgalaikę strategiją – tiria milijonus saugumo srities dokumentų būsimam šnipinėjimui, (kaupia) komercines ir karinės prekybos paslaptis, kurios praverstų šalies plėtrai, o Rusija tiesiog žaidžia taktinį žaidimą, kuriame labai svarbu kontekstas ir laikas, sutaria ekspertai.

Vladimiras Putinas

Po daugelį metų slėptų įsilaužimų į kompiuterius Rusija savo žygiams paviešinti pasirinko šį neramų laikotarpį JAV politikoje. Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas jau sakė, kad JAV politine sistema negalima pasitikėti, ir mestelėjo užuominą, kad rinkimų rezultatai gali būti suklastoti. Dabar, rusų įsilaužėliams paviešinus pavogtus duomenis, demokratai ir JAV teisėsauga bei žvalgybos agentūros sunerimusios dėl rinkimų sąžiningumo.

Rusų įsilaužėliams paviešinus pavogtus duomenis, demokratai ir JAV teisėsauga bei žvalgybos agentūros sunerimusios dėl rinkimų sąžiningumo.

„Tai pagrindinė jo (V. Putino) šalies varžovė, jis mato progą pasinaudoti jos silpnumu šiuo reikšmingu metu“, – teigė Maskvoje dirbantis aukšto rango diplomatas, kalbėjęs anonimiškai, nes viešai duoti interviu neturi įgaliojimų.

Visa tai tinka V. Putino versijai, kad jo kritikai tėra JAV agentai ir kad JAV demokratija – ne mažiau politiškai korumpuota nei bet kokia kita valdymo forma.

Kai kas Rusijoje mato veidrodinį atspindį Amerikos reakcijoje į įsilaužimus.

„Man Jungtinių Valstijų reakcija atrodo labai žalinga viso pasaulio demokratijai, – sakė buvęs Rusijos diplomatas, dabartinis pareigūnas Carnegie (Karnegio) Maskvos centre Aleksandras Baunovas. – Jie elgiasi taip pat, kaip V. Putinas, kiekvieną problemą aiškina kaip įsibrovimą iš užsienio. Neįsivaizduojate, kiek žalos tai daro. <...> Mums tai atrodo tarsi JAV politikos putinizavimas.“

Laikraščiai irgi nukreipė pasaulio dėmesį į V. Putiną, suteikdami jam supervalstybės lyderio aurą. Pavyzdžiui, praėjusį trečiadienį trys iš šešių pagrindinių straipsnių leidinyje „The New York Times“ buvo apie Rusiją – jos vaidmenį Sirijoje, naujausius kompiuterinius įsilaužimus ir slaptas įtakos kampanijas Europoje.

Laikraščiai irgi nukreipė pasaulio dėmesį į V. Putiną, suteikdami jam supervalstybės lyderio aurą. Pavyzdžiui, praėjusį trečiadienį trys iš šešių pagrindinių straipsnių leidinyje „The New York Times“ buvo apie Rusiją – jos vaidmenį Sirijoje, naujausius kompiuterinius įsilaužimus ir slaptas įtakos kampanijas Europoje.

„V. Putinas vis dar atsigauna po menkinančių B. Obamos pastabų, kai jis kalbėjo apie šalį tik kaip apie regioninę galią, sakė žvalgybos pareigūne Rusijos klausimais nuo 2004 iki 2006 m. dirbusi Angela Stent. „Tai būdas atkurti Rusijos įtaką regione. Kad ir kokia būtų tiesa, Rusija grįžta“, – sakė ji.

JAV žvalgybos ir teisėsaugos pareigūnai sustiprino Rusijos slaptos įtakos kampanijos (kuri gali apimti ir artėjančius prezidento rinkimus) stebėseną.

Anot aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno, Rusija pasitelkė tokį patį scenarijų kaip buvo pasitelkusi Europoje – stengiasi pakirsti žmonių pasitikėjimą valdžia, susilpninti paramą NATO kariniam aljansui ir paskatinti rinkėjus balsuoti už kandidatus, kurie atlaidžiau žiūri į V. Putino pažiūras ir tikslus.

Russia Today

Kampanija apima ir investavimą į Kremliaus kontroliuojamą žiniasklaidą, kaip antai, RT bei „Sputnik“, dezinformacijos skleidimą ir kitas slaptas veiklas.

Maskva siekia pademonstruoti savo svarbą, pasirodyti dominuojančia žaidėja regione ir pasauline lydere, tačiau susiduria su ribotu pajėgumu, turint omenyje nusilpusią ekonomiką, demografinį senėjimą ir dažnai negrabią užsienio politikos strategiją.

„Regis, Maskva siekia pademonstruoti savo svarbą, pasirodyti dominuojančia žaidėja regione ir pasauline lydere, tačiau susiduria su ribotu pajėgumu, turint omenyje nusilpusią ekonomiką, demografinį senėjimą ir dažnai negrabią užsienio politikos strategiją, – pabrėžė žvalgybos pareigūnas. – Rusija taip pat siekia pakirsti JAV lyderiavimą ir įtakingumą tarptautinėje sistemoje.“

Daugiau nei dešimtmetį Maskva kaltino Vašingtoną kišimusi į jos reikalus, teigė, kad JAV Valstybės departamentas remia politinį susiskaldymą, o CŽA organizuoja perversmus Kremliaus įtakos sferoje.

„Spalvotosios revoliucijos“ – protestai demokratijos vardan, kilę 2003–2005 m. keliose buvusiose Sovietų valstybėse, taip pat ir Ukrainoje, žymėjo Rusijos ir JAV santykių pokytį. Kai po ginčijamų 2011 m. rinkimų į parlamentą kilo protestai ir demonstracijos, V. Putinas pareiškė, kad tuometinė valstybės sekretorė Hillary Clinton „davė ženklą“ protestuotojams, pavadindama rinkimus „nei laisvais, nei teisėtais“.

Rusijos kariniai planuotojai ėmė tai laikyti nauju kovos būdu. 2014 m., kai protestuotojai nuvertė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių ir kilo platesnės diskusijos, ar Ukrainos ateitis siesis su Rusija, ar su Vakarais, V. Putinas pareiškė turįs žvalgybinių duomenų, kad protestuotojams sumokėjo ir juos mokė instruktoriai iš užsienio.

„Man atrodo absoliučiai nepriimtinas vidinių politinių klausimų sprendimas buvusiose TSRS (sovietinėse) respublikose spalvotosiomis revoliucijomis, perversmais, nekonstituciniu valdžios nušalinimu, – sakė V. Putinas 2015 m. žinių laidoje „60 minučių“. – Tai visiškai nepriimtina.“

Rusijoje dirbę ekspertai teigia, kad saugumo tarnybų biudžetuose numatytos lėšos įtakos didinimui ir kibernetinėms operacijoms yra daugiau nei pakankamos, o pati jų veikla (kuri buvo itin aktyvi sovietų laikais) per tą laiką tik dar suaktyvėjo.

JAV žvalgybos agentūros, kurios buvo susikoncentravusios į kovą su terorizmu užsienyje ir tėvynėje, dabar plečia Rusijos šnipinėjimo operacijas kur kas sparčiau nei bet kada po Šaltojo karo pabaigos, sakė „The Wahington Post“ JAV pareigūnai.