Tačiau Bratislava netapo lūžio tašku sutarimo link – sutarta tik dėl to, kad reikia susitarti. O po susitikimo, optimistiškai kalbėjo ne visi. Vengrijos premjeras ir toliau piktinosi Briuselio diktatu, o Italijos vyriausybės vadovas net nėjo į bendrą konferenciją su prancūzais ir vokiečiais, pareiškęs, kad nebus tas, kuris sako, jog viskas gerai. Nors tikslas vienas, tačiau vizijos, kaip jį pasiekti, vis labiau tolsta viena nuo kitos.
Vienoje valtyje – 27 Europos Sąjungos lyderiai. Dar daugiau simbolių susitikime dėl Bendrijos ateities. Prabangų laivą pastatė Vokiečiai, o kol vadovai pietavo, jis be tikslo dvi valandas plaukiojo žemyn – aukštyn Dunojumi, mat upė tiek nuseko, kad laivas negalėjo priplaukti prie muziejus, kurį norėjo aprodyti susitikimo šeimininkai slovakai. Lyderiai tikslą turėjo – išspręsti nesutarimus ir bent kiek suteikti pasitikėjimo, kad Bendrija dar geba priimti sprendimus.
„Visi sutarėme, po referendumo Didžiojoje Britanijoje, padėtis Europoje – kritinė. Atsižvelgdami į daugelį kitų ant mūsų stalo esančių sunkumų, turime susitarti dėl darbotvarkės, darbų plano, kad problemas galėtume išspręsti iki kitais metais vyksiančio Romos sutarties 60-ojo gimtadienio“, – sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Ir Bratislavos deklaracija atrodo skambi: įsipareigojimas per pusmetį susitarti dėl patrauklios Bendrijos vizijos, išspręsti pabėgėlių krizę, saugumo ir ekonomikos iššūkius. Tai yra padaryti tai, kas nepavyksta jau keleri metai. Tiesa, Bendrijos lyderiai pripažino: Europos Sąjunga nėra tobula, bet ji – geriausias įrankis spręsti iššūkius.
„Tikiuosi, kad Bratislavos viršūnių susitikimas grąžins tikėjimą ir pasitikėjimą Europos Sąjunga. Tai įmanoma tik tuomet, jei žmonės ims suprasti, kad mes tęsiame savo pažadus, ištikimai bendradarbiaudami tarp valstybių narių ir institucijų. Šiandien galiu pasakyti, kad vilties yra“, – sako Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Vilties yra, bet ne daugiau nei buvo prieš Bratislavą. Prie stalo susėdusių lyderių veiduose šypsenų nėra. O Lenkijos premjerė išvis sėdėjo viena, tuo metu, kai visi dar sveikinosi ir bendravo. Lenkija, kartu su Vengrija, Čekija ir šeimininke Slovakija kritikuoja Briuselį, kad jis per daug kišasi į valstybių narių reikalus – prieš Lenkiją Europos Komisija vykdo tyrimą dėl teisės viršenybės pažeidimų. Vyšegrado šalys taip pat pyksta dėl privalomų migrantų kvotų, Lenkai ir vengrai atsisakė juos priimti, o slovakai jų dalijimosi kvotas apskundė teismui.
„Svarbu buvo sudaryti darbotvarkę, sutarčių ir pažangos ne tik čia ar kitur veiksmų planą, kalbėti apie mūsų skirtingą požiūrį tam tikrais klausimais. Tikiu, kad pono Orbano požiūris daugybe klausimų kitoks nei mano. Galiu tai patvirtint“, – tvirtina Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.
Ir tikrai kitoks, ypač – kaip spręsti pabėgėlių krizę. Likus kelioms dienoms iki susitikimo, Liuksmeburgo diplomatijos vadovas pareiškė, kad Vengrijos narystė Bendrijoje turėtų būti įšaldyta, nes ji su pabėgėliais elgiasi kaip su gyvuliais. Liuksemburgo premjeras Bratislavoje sakė, kad tai – tik užsienio reikalų ministro nuomonė, o Vengrijos premjeras reikalavo pagarbos.
„Mes, vengrai, bandome apsaugoti savo identitetą ar bent jau tapatybės pamatus. Pagal visus susitarimus, Europos Sąjungos viduje, tapatybės pamatas nusipelno specialios apsaugos. Būtent tai ir daro vengrai, nes sprendimų priėmėjai Briuselyje, ypač Komisija ir Parlamentas, griauna mūsų identitetą, kuris mums yra esminis tarptautinėje politikoje“, – teigia Vengrijos premjeras Victoras Orbanas.
O visą susitikimą Bratislavoje V. Orbanas pavadino destruktyviu ir naiviu. Nepatenkintas iš Slovakijos išskrido ir Italijos premjeras. Vokiečiai ir prancūzai kvietė jį dalyvauti bendroje spaudos konferencijoje, kad taip parodytų vienybę, bent jau tarp steigėjų. Tačiau Matteo Renzi prie jų neprisijungė, pareikšdamas, kad nebus tarp tų, kurie sakys, kad viskas gerai ir rožės žydi. Jis pyksta, kad Briuselis liepia taupyti ir veržtis diržus, kad niekaip nesutariama, kaip spręsti migrantų krizę.
„Europos atsakas į šią globalią problemą – neveikia“, – sako Italijos premjeras.
Ir kuo toliau, tuo sunkiau gali būti sutarti. Prancūzijoje ir Vokietijoje artėja rinkimai, o Bendrijoje vis labiau stiprėja euroskeptiškos jėgos. Tad Europos Komisijos pirmininkas padėtį Bendrijoje vadina egzistencine krize. Ir Lietuvos prezidentė pritaria Jeanui Claude`ui Junkeriui, kad problema – ne Briuselyje, o – valstybėse narėse.
„Mes labai skirtingai suprantame net pačią savoką – „krizė“. Aš vadinčiau, kad čia ne Europos krizė, o daugiau politinė krizė. Kuri savo kartais sprendimų nepriėmimą arba dalykinį neįgalumą mėgina permesti į kažkokią taip vadinamą Europą arba Briuselį“, – tvirtina Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Postūmį vienybei prancūzai ir vokiečiai dar bando suteikti gaivindami gynybos sąjungą. Didžiausiems to priešininkams – britams – besitraukiant, jie siūlo kurti Europos vadavietę, koordinuoti ginkluotės įsigijimą, kurti karinį Šengeną ir Europos kariuomenę.
„Jukiu būdu negali būti jokios kalbos apie jokią Europos kariuomenę, nes dublikuoti NATO sau leisti negalima“, – tvirtina D. Grybauskaitė.
Europos Vadovams primininkavęs D. Tuskas derybas Bratislavoje pavadino blaiviomis, bet nepripažįstančiomis pralaimėjimo. Bendrija visada garsėjo kompromisais. Tačiau ir problemų tokių gilių ir tiek daug iki šiol nebuvo. Ir iki šiol Bendrijos narių tik daugėjo, o ne mažėjo.