„Gerbiame Jungtinės Karalystės sprendimą ir tuo pačiu dėl jo apgailestaujame, bet pačiai Europos Sąjungai pavojaus nėra“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė J.-C.Junckeris, skelbdamas savo metinį pranešimą.
Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė, jog nori, kad „Brexit“ procesas prasidėtų „kuo greičiau, kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiškais, galėtų įgauti naują formą“.
J.-C.Junckeris pakartojo, kad jei Britanija nori išsaugoti prieigą prie 500 mln. vartotojų turinčios bloko bendrosios rinkos, jai teks sutikti su ES kertiniu laisvo asmenų judėjimo principu.
J.-C. Junkeris: ES yra ištikusi egzistencinė krizė
Jeanas-Claude'as Junckeris teigia, kad Europos Sąjungą (ES) yra ištikusi egzistencinė krizė. 28 šalys narės pernelyg dažnai kalba tik apie savo nacionalinius interesus, pabrėžė jis trečiadienį savo kalboje Europos Parlamente Strasbūre. „Sričių, kuriose mes solidariai bendradarbiaujame, yra per mažai", - pridūrė jis, informuoja agentūra dpa.
Anot J.-C. Junckerio, šiuo metu dar 28 ES šalys labai nesutaria, kaip įveikti ekonominį nuosmukį, pabėgėlių krizę ir terorą.
Pabėgėlių krizėje būtinas didesnis solidarumas tarp ES valstybių; tačiau jis esą turi būti savanoriškas, o ne primestas. Jei ES neapsaugo be palydos atvykstančių nepilnamečių, ji esą išduoda savo vertybes.
J.-C. Junckeris siūlo įkurti solidarumo korpusą, kuris, pavyzdžiui, teiktų pagalbą pabėgėlių krizės ar žemės drebėjimo, kaip, pavyzdžiui, Italijos Amatričės mieste, atveju.
Anot Komisijos vadovo, daugelis pamiršo, ką reiškia būtu europiečiais ir ES nariais. Esą nėra atsitiktinumas, kad ilgiausias taikos etapas Europoje prasidėjo įkūrus ES ir jos pirmtakes organizacijas.
ES yra sudėtingas darinys, tačiau tai, pasak J.-C. Junckerio, nėra priežastis reikalus dar labiau komplikuoti. Žmonės laukia iš Europos konkrečių rezultatų, o ne rietenų ir intrigų. Kad būtų įveikti nesutarimai tarp Vakarų ir Rytų Europos, artimiausi 12 mėnesių esą bus lemiami.
Kalbėdamas apie „Brexit",J.-C. Junckeris sakė: „Mes gerbiame britų sprendimą ir dėl jo apgailestaujame". Tačiau ES išlikimui esą pavojaus nėra. Komisijos vadovas tarė „ne" britų norui toliau naudotis vidaus rinkos privalumais, tačiau nesilaikyti ES taisyklių, pavyzdžiui, dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. „Nebus vidaus rinkos a la carte", - pabrėžė jis.
J.-C. Junckeris savo kalboje paskelbė apie stipresnę sienų apsaugą. „Mes turime žinoti, kokie individai atvyksta per mūsų sieną", - kalbėjo jis. Europa, kuri siūlo saugumą, esą turi saugoti ir savo sienas. Nuo spalio mažiausiai 200 pasieniečių papildomai bus nusiųsta prie išorinės Bulgarijos sienos.
J.-C. Junckeris savo kalbą baigė sakiniu: „Istorija prisimins ne mus, o mūsų klaidas".
Kaip išvesti ES iš krizės, penktadienį Bratislavoje diskutuos 27 Bendrijos narės - be Didžiosios Britanijos, pasirinkusios „Brexit".
V. Laučius: mes neišgirdome to, kas yra gėris
Komentuodamas J.-C. Junckerio kalbą, politologas Vladimiras Laučius atkreipė dėmesį, kad EK vadovas padarė keletą reveransų nacionalinėms valstybėms, pabrėžė, kad neketina ignoruoti ES narių, kad ES neturėtų tapti viena valstybe.
Taip pat V. Laučiaus manymu, kad J.-C. Junckerio kalba nenubrėžė aiškių saugumo ir kovos su terorizmu gairių, tačiau, pasak jo, to galima būtų tikėtis artėjančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
„Problema yra, tačiau nematyti, kaip būtų siūloma tą problemą spręsti. Valstybės narės, kurios stiprina savo nacionalines sienas, J.-C. Junckerio netenkina, jis pats taip neseniai pareiškė, kad blogiausias išradimas yra valstybių sienos. Negalima sau pačiam prieštarauti. Mes neišgirdome to, kas yra gėris“, - sakė jis.
Taip pat J.-C. Junckerio kalboje nuskambėjo frazė, kad pabėgėlių krizės klausimas turi būti sprendžiamas solidariai, bet solidarumas turi būti savanoriškas, o ne privalomas, tačiau tuo pačiu EK vadovas paragino Slovakiją, kad ta „savanorystė turi būti privalomesnė“.
V. Laučiaus nuomone, šioje pompastiškoje kalboje nebuvo jokios savikritikos ES institucijų atžvilgiu, salėje periodiškai nuskambėdavo aplodismentai, kas priminė Sovietų Sąjungos laikus, kai kalbas apie tai, kaip viskas gerai ir einame į priekį, sakydavo Leonidas Brežnevas.
EK vadovas siūlo padvigubinti ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą.
„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“, – sakė J.-C. Junckeris Europos Parlamente Strasbūre per savo metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.
„Mes užtikrinsime, kad mūsų Europos investicijų fondas iki 2020 metų investuos mažiausiai 500 mlrd. eurų ir toliau sieksime, kad šis suma iki 2022 metų pasiektų 630 mlrd. eurų“, – sakė jis.
Pagal pernai pradėtą vykdyti pirminį J.-C. Junckerio investicijų planą, Europos ekonomikos skatinimui per trejus metus turėjo būti skirta 315 mlrd. eurų.
Pernai buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą. Fondas siekia padėti panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant finansavimą iš ES biudžeto, siekiant sutelkti privačiųjų investicijų.
Pagal šį projektą, iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko numatoma skirti maždaug 21 mlrd. eurų pradinių investicijų, o per trejus metus papildomai būtų sutelkta iki 315 mlrd. eurų investicijų.
Tačiau ES valstybės iki šiol atsisakė finansuoti J.-C. Junckerio planą ir tik pateikė paraiškų gauti finansavimą savo nacionaliniams projektams. Komisija tikėjosi, kad nacionalinės vyriausybės prisidės prie fondo.
„Žinoma, jeigu valstybės narės prisijungtų, mes galėtume judėti greičiau“, – Europos Parlamento nariams sakė J.-C. Junckeris.