Žinoma, ypač delikatus atvejis yra jo 42 metų dukra Gulnara Karimova, kuri dar prieš kelerius metus buvo laikoma potencialia I. Karimovo įpėdine, rašo washingtonpost.com.

Jos puolimas pademonstravo, kokia susiskaldžiusia šalimi tapo Uzbekistanas ir kokiu nuožmiu tapo I. Karimovo valdymas.

G. Karimovos pavardė pasirodė antraštėse 2014 metais, kai jos tėvas skyrė jai namų areštą. BBC gauti slapti įrašai, publikuoti pernai metais, tapo ataskaita iš pirmų rankų, bylojančia, kad kažkada žinomiausias Uzbekistano veidas tapo garsiausia šalies belaisve.

Slaptuose įrašuose, kurie vėliau buvo išsiųsti į užsienį USB rakte, G. Karimova pasakoja: „Dabar nekalbu apie save. Mums reikia medicininės pagalbos“. Pasak jos, „niekas neatsakė, kodėl mes laikomi šiame name“.

Moteris ypač nerimavo dėl savo dukters Iman, kuri turi problemų su širdimi.

Ar I. Karimovas dukrą laikė grėsme savo populiarumui? Pasak 2008 metų konfidencialių JAV diplomatinių pranešimų, kuriuos publikavo „Wikileaks“, G. Karimova buvo mylimiausia tėvo dukra, kurią visi vadino „Uzbekistano princese“. 2000 metų birželį baigusi Harvardą ji tapo kelių užsienio reikalų pareigūnų patarėja ir buvo pakelta į užsienio reikalų viceministrės pareigas.

2005 metų JAV pranešime teigiama, kad ji yra „labiausia nekenčiamas asmuo“ šalyje. Pasak pranešimo, ji vertinama kaip godi, valdžios ištroškusi ir siekianti pasinaudoti tėvo valdžia savo pačios finansinei naudai. Diplomatinis tyrimas padarė išvadą, kad naujausiomis viešųjų ryšių akcijomis, kurios „aukštino jos gerąsias savybes ir nesavanaudiškumą, ir tikėtinai buvo didesnės strategijos nuplauti Pirmosios Dukters įvaizdį dalimi“.

Kitame dokumente, kuris datuotas 2010 metais, teigiama, kad G. Karimovai priklauso vienas didžiausių konglomeratų Uzbekistane, kurį ji naudoja „savo privataus verslo interesams remti“. Tačiau vėliau reikalai pasuko prastesne linkme.

Kai įtartinas konglomeratas 2010 metais staiga buvo uždarytas, G. Karimova tapo ambasadore Ispanijoje ir Uzbekistano atstove Jungtinėse Tautose Ženevoje. Tuo pat metu ji sėkmingai darbavosi alternatyvioje srityje – siekė dainininkės karjeros. Vieną jos muzikinių klipų prodiusavęs Johnas Colombo BBC sakė, kad tada G. Karimova „valdė šalį, ji buvo visur“. Su sceniniu vardu GooGoosha ji karaliavo Uzbekistano radijo stotyse ir, kaip sakė J. Colombo, „regis, žmonės ją mylėjo“. Tai buvo akivaizdus pokytis, turint omenyje, kad vos prieš kelerius metus ji buvo laikoma viena nekenčiamiausių uzbekių.

Vis dėlto, jos muzikinių vaizdo klipų glamūras neįveikė kritikos jos adresu. 2011 metais vykusiame G. Karimovos mados prekės ženklų pristatyme Niujorke protestuotojai reikalavo nutraukti vaikų darbą Uzbekistane ir mėgino paskleisti žinią apie pavojingą žmogaus teisių padėtį šalyje. Niujorko mados savaitės rengėjai prezidento dukters šou atšaukė.

2011 metais „Associated Press“ kritiškai apibūdino G. Karimovą: „Glamūro karalienė. Tarptautinė diplomatė. Vargšų grobstytoja“. 2013 metais kilo didžiulis korupcijos skandalas Švedijoje, kai žurnalistai paviešino informaciją, kad telekomunikacijų milžinė „TeliaSonera“ tariamai papirko Uzbekistano pareigūnus, kad galėtų patekti į šalies mobiliųjų telefonų rinką. Nepaisant „TeliaSonera“ paneigimų, prokurorai pinigų kelią atsekė iki G. Karimovos. Atrodo, kad dėl šio skandalo ji prarado savo diktatoriaus tėvo lojalumą ir palaikymą.

G. Karimova susidūrė dar su vienu tyrimu, susijusiu su pinigų plovimu Šveicarijoje kovo mėnesį, tačiau manoma, kad jau tada jai buvo skirtas namų areštas. Kaip skelbia „Economist“, Uzbekistano mokesčių pareigūnai pradėjo domėtis jos įmonėmis.

Jos imperija greitai žlugo. Jai priklausančios labdaros organizacijos ir televizijos stotys buvo uždarytos, tas pats likimas ištiko ir prabangių prekių parduotuves ir juvelyrikos linijas. Nors jos „Twitter“ paskyra nuo to laiko sustabdyta, šioje socialinės žiniasklaidos platformoje ji garsiai išsakė savo protestą, kad priverstiniai uždarymai buvo „rimtas išpuolis prieš pilietines organizacijas ir, apskritai, mąstančią visuomenę“.

Vos per šešerius metus G. Karimova iš Uzbekistano užsienio reikalų viceministrės tapo didžiausio šalies konglomerato savininke. Ji tapo žinomiausiu uzbekų tautos veidu ir balsu. Paskui ji virto viena aršiausių šalies vyriausybės kritikių. „The Washington Post“ 2014 metais atsiųstos nuotraukos rodo konfrontaciją tarp G. Karimovos ir apsaugininkų, jai esant namų arešte.

Tokios konfrontacijos „vyksta visą laiką, ar ji mėgintų išeiti pro duris, įkvėpti šiek tiek oro, ar pasižiūrėti, ar yra žmonių, ypač kai ji prašo papildomo maisto“, tada leidiniui „The Post“ sakė jos atstovas spaudai Ryanas Locksley.

I. Karimovo mirtis paskatino dar kartą pasidomėti jo dukters, kuri kažkada buvo laikoma jo įpėdine, likimu.