Kol visi galutinai nepamiršo, kas buvo tas P. Manafortas, vertėtų pasidomėti, ką tiek apie jį patį, tiek apie paskutinįjį jo užsakovą D. Trumpą byloja jų pažintis ir bendradarbiavimas.
Pagrindinė D. Trumpo problema visai ne akivaizdžios simpatijos Rusijos oligarchams, bet faktas, kad jis pats yra vienas iš jų – būdamas tikrų tikriausias amerikietis.
Niekas neteigia, kad D. Trumpas valgomaisiais šaukštais kabina ikrus ar siaučia Maskvos naktiniuose klubuose, nors praeityje būta ir tokių dalykų. Jis tiesiog yra oligarchas pagal geriausias rusiškas tradicijas – turtuolis, siekiantis bet kokia kaina verslą susieti su politika, be to, išsiskiriantis ypatingai praktišku ir cinišku požiūriu tiek į vieną, tiek į kitą.
Remiantis birželio finansinėmis ataskaitomis, net penktadalis D. Trumpo rinkimų kampanijos išlaidų atsidūrė jam priklausančiuose versluose, o tai užtikrina neabejotiną pelną – ir visai nesvarbu, kas bus paskui. Rinkimų kampanijos renginius jis sumaniai išnaudoja „Trump“ prekės ženklo prekėms ir paslaugoms reklamuoti. Pavyzdžiui, darbinės kelionės Škotijoje metu jis reklamavo „Trump“ golfo kursu. D. Trumpo aplinkos žmonės puse lūpų kalba, kad minią persiutusių šalinininkų jis gali sėkmingai paversti naujos žiniasklaidos bendrovės pagrindu.
Kaip teigia „The Washington Post“, D. Trumpas imasi tokios pačios taktikos kaip P. Manafortas Ukrainoje: kursto etninį nepasitenkinimą (D. Trumpo atveju – baltaodžių amerikiečių nepasitenkinimą). Jis sumaniai žaidžia žmonių baimėmis, visuomenėje kursto neapykantą ir bando palaužti tikėjimą demokratija.
Svarstytina, ar prezidentu tapęs D. Trumpas ir toliau laikytųsi tokios krypties ir dirbtų vadovaudamasis oligarchų pamėgtais metodais. „Be jokių abejonių, D. Trumpas tikrai galėtų pasinaudoti šalies užsienio politika, siekdamas įtikinti užsienio diktatorius investuoti į jo bendrovę. Gali samdyti paperkamus teisėjus, kurie supratingai reaguotų į daugybę jį kankinančių teisinių problemų. Be skrupulų galėtų prezidento pareigas pasitelkti ir didindamas savo šeimos turtą – juk visiškai taip pat elgiasi ir Rusijos oligarchai“, – rašo „The Washinton Post“.
Naujausių laikų Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje nebuvo nė vieno prezidento, kuris savo valdžią ir įtaką federalinei valdžiai būtų naudojęs asmeniniams interesams ir bandymams pralobti. Deja, D. Trumpo pergalės atveju gali išsipildyti būtent toks scenarijus. Jo vykdoma rinkimų kampanija nė iš tolo neprimena bandymų padėti savo partijai ar šaliai. Kovoje dėl JAV prezidento posto jam svarbus tik jo vardo prekės ženklo populiarinimas ir pinigai.
„Tokios rinkimų kampanijos – teisiškai nekompetentingų ir autokratinių valstybių prakeiksmas. Jeigu laimėtų D. Trumpas, Amerika galėtų tapti viena iš tokių“.
