„Taip pat tai tradicinis Rusijoje katastrofų sezonas“, – pažymi straipsnio autorius.
„Griežtų konservatorių mėginimas surengti perversmą, kuris baigėsi komunizmo žlugimu 1991 metais, įsipareigojimų nevykdymas ir finansų krachas 1998 metais, antrojo Čečėnijos karo pradžia 1999 metais, avarija povandeniniame laive „Kursk“ 2000 metais, Rusijos įsiveržimas į Gruziją 2008 metais, sprogimas hidroelektrinėje 2009 metais, niokojantys miškų gaisrai 2010 metais, katastrofiški potvyniai 2011 metais – visa tai įvyko rugpjūtį“, – primenama straipsnyje.
Pasak O. Matthewso, rusai tai vadina „rugpjūčio prakeiksmu“.
„Prakeiktas ar ne, 2016 metų rugpjūtis kupinas grėsmių, kurias sukėlė valymas Kremliuje, vis didėjantis kaltinimų Ukrainai srautas ir Maskvoje tvyranti atmosfera Olimpiados klausimu, kuri yra pavojingas užgauto išdidumo ir agresyvumo mišinys“, – teigia straipsnio autorius.
JAV ir Kinijai medalių skaičiumi pralaiminti Rusija nugalėjusius atletus valstybinėje televizijoje vadina „didvyriškai atrėmusiais rusofobiško tarptautinio sporto elito kaltinimus dopingo vartojimu“.
Paskui penktadienį, rugpjūčio 12 dieną, buvęs KGB karininkas ir senas Vladimiro Putino bendražygis Sergejus Ivanovas atleidžiamas iš prezidento administracijos vadovo posto ir pakeičiamas savo pavaduotoju, smulkiu aparato veikėju Antonu Vaino.
„S. Ivanovo atleidimas – tai dalis šablono. Rusijos prezidentas V. Putinas konsoliduoja asmeninę galią, atsikratydamas senų politinių sąjungininkų ir pakeisdamas juos jaunais, beveidžiais, tačiau absoliučiai atsidavusiais biurokratais“, – tvirtina žurnalistas.
„Šis paskutinis valymas sekė po kelių dienų griežtos prieš Ukrainą nukreiptos retorikos“, – pažymi O. Matthewsas. Praėjusią savaitę FST pranešė apie paimtus į nelaisvę kelis diversantus iš Ukrainos specialiųjų tarnybų, kurie turėjo ginklus ir sprogstamuosius užtaisus. Vyko susišaudymas prie Armiansko, esančio netoli sienos su Krymu esančios gyvenvietės.
Kremliui palankūs tinklaraštininkai ir Rusijos žiniasklaidos priemonės nešvaistė laiko veltui: apkaltino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką teroro rėmimu ir paragino Rusiją duoti atkirtį savigynos tikslais, teigiama straipsnyje.
O. Matthewsas kelia klausimą, ar tai nėra naujos Rusijos karinės kampanijos preliudija. Bent jau dabar, svarsto jis, egzistuoja vienas svarbus rodiklis, kad tokio žingsnio nėra Kremliaus planuose. Autorius primena, kad anksčiau, prieš prasidedant kariniams veiksmams Gruzijoje ir Kryme, buvo vykdoma arši propaganda, kuria buvo siekiama parodyti, kad šių teritorijų gyventojams iškilusi grėsmė, o to kol kas nepastebima.
O. Matthewsas spėja, kad greičiausiai Kremliaus tikslai nėra tokio didelio masto. Menamas Ukrainos teroristinis planas suteikia V. Putinui puikų pretekstą nedalyvauti artėjančiame vadinamosios „Normandijos grupės“ susitikime, kuriame rinksis Vakarų valstybių vadovai.
Žurnalistas primena, kad „Normandijos ketvertuko“ susitikimas buvo numatytas rugsėjo 4-5 dienomis kaip Kinijoje vykstančio G20 viršūnių susitikimo dalis. Dabar, kaip sako V. Putinas, „esant dabartinėms aplinkybėms nėra prasmės“ rengti susitikimo.
V. Putinas taip pat desperatiškai kovoja, kad būtų atšauktos žlugdančios ekonominės sankcijos, kurias Rusijai įvedė JAV ir Europos Sąjunga.
„P. Porošenkos kaip teroro aktų organizatoriaus vaizdavimas – svarbus būdas atitraukti dėmesį nuo besitęsiančių karinių veiksmų Donbase ir dar labiau sustiprinti nesutarimus Europoje“, – teigiama straipsnyje.
„Turint omenyje tai, kad rugsėjį vyks parlamento rinkimai, Kremlius nori parodyti, kad naujieji Rusijos piliečiai Kryme džiaugiasi jo aneksija, o baimių dėl Kijevo finansuojamo teroro kurstymas yra vienas iš būdų sustiprinti paramą V. Putinui“, – spėja O. Matthewsas.
„Kad ir kas vyktų Kremliuje, rugpjūčio prakeiksmas mažų mažiausiai su savimi atsinešė viena – paskutinio vasaros mėnesio baimę“, – reziumuoja straipsnio autorius.