Korespondentui neseniai teko bendrauti su kurdų žurnalistu, kuris „Islamo valstybės“ nelaisvėje išbuvo dešimt mėnesių. Jam ir jo kolegai tiesiog nepasisekė – jie įvažiavo į „Islamo valstybės“ kontrolės postą Sirijoje. Jų automobilį sustabdė ir paklausė, kaip musulmonai meldžiasi vidudienį. Žurnalistai, kurie nėra tikintys, nesugebėjo atsakyti, todėl buvo sumušti. Po to vienas iš poste buvusių džihadistų įsėdo į jų automobilį, ir jiems buvo liepta važiuoti į „Islamo valstybės“ bazę. Kovotojas visą kelią buvo nukreipęs ginklą į juos, tačiau tai nebuvo būtina, nes jis buvo apsijuosęs savižudžio diržu. „Tik nieko nesugalvokit, nes susisprogdinsiu, – pasakė jis. – Ir visi išlėksim į orą.“
Bazėje „emyras“, kaip ten vadina vadus, taip apsidžiaugė gavęs du bedievius belaisvius, kad suskubo gerąją žinią pranešti per radiją. „Visiems padaliniams turiu gerą naujieną, – džiaugsmingai paskelbė jis. – Sučiupome du žurnalistus. Garbė Aukščiausiajam.“
„Emyras“ įsakė juos surakinti, užrišti jiems akis ir nugabenti į kalėjimą. Nuo to prasidėjo jų kančios, nuolatiniai mušimai ir grasinimai nužudyti (viskas baigėsi po dešimties mėnesių, kai kurdai surengė apsikeitimą belaisviais). Po kurio laiko į jų kamerą pateko naujas kalinys. Tai buvo juos suimti įsakęs „emyras“. Pasirodo, jis buvo įgudęs turtingus vietos musulmonus apkaltinti bedievyste ir atimti jų pinigus, tačiau galiausiai persistengė ir pats atsidūrė savo kalėjime.
„Emyras“ buvo apie trisdešimties metų amžiaus siras. Prasidėjus revoliucijai, jis tapo Laisvosios Sirijos armijos savanoriu. Po to prisijungė prie grupuotės „Nusros frontas“ – tuometinio „Al Qaeda“ padalinio Sirijoje. O galiausiai perbėgo į „Islamo valstybės“ grupuotę, nes jie esą buvo pamaldžiausi, be to, jam dovanojo automobilį ir namą.
Buvęs „emyras“ kalėjime nuolat užgauliodavo kitus belaisvius, vadindamas juos bedieviais, tačiau dažniausiai jo kalbos sukdavosi apie merginas, pasakojo kurdų žurnalistas. „Emyro“ istorija yra tipiška: kelias iš Laisvosios Sirijos armijos per „Nusros frontą“ į „Islamo valstybę“; godumas ir korupcija, įsivyravę tarp daugelio revoliucijos šalininkų, įskaitant tuos, kurie skelbė besivadovaujantys religiniais motyvais; ir apgailėtina veidmainystė tų, kurie, kaip tas nevykėlis „emyras“, apsisiautę juoda džihadistų vėliava kitiems diktuoja moralės principus, kartu be paliovos kalbėdami apie seksą.
Daugelis „Islamo valstybės“ kovotojų prie grupuotės prisijungė dėl to, kad tai buvo stipriausia, turtingiausia ir sėkmingiausia grupė. Tačiau dabar jie jaučiasi kaip tikri nevykėliai, dezertyravimo atvejų daugėja, todėl vis labiau tikėtina, kad „kalifatas“ žlugs – gali būti, kad žlugimas jau prasidėjo.
Visai neseniai grupuotė prarado strategiškai svarbų Manbidžo miestą. Kurdų pajėgų vadai teigia, kad tebevykstant kovoms „Islamo valstybės“ kovotojai skubiai skutosi barzdas ir mėgino patekti tarp pabėgėlių. Kai kuriuos net sugavo moterų drabužiais. Pasak vietos aktyvistų, vos prieš mėnesį „Islamo valstybės“ kovotojai įvykdė viešą mirties nuosprendį visai šeimai, įskaitant du vaikus, už mėginimą pabėgti.
Žinoma, net kai kalifato nebeliks, vadinamasis „Islamo valstybės“ džihadas prieš Vakarus tęsis toliau. Tiesą sakant, jo konvulsijas greičiausiai lydės mirtini išpuoliai Vakaruose, nors atrodo, kad pastarieji teroristiniai aktai Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo pavienių (galbūt net sutrikusios psichikos) asmenų darbas – tik vėliau atsakomybę už tuos išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“.
Toliau tęsis ir Sirijos karas, nes „Islamo valstybė“ – tik vienas iš daugelio veikėjų šioje karo arenoje. Neseniai vienas mokslinių tyrimų centras parengė diagramą, padedančią geriau suprasti Sirijos konfliktą. Joje skirtingomis spalvomis buvo pažymėta, kas su kuo kariauja, kas kuriai pusei teikia ginklus ir kieno pinigais palaikomi kariniai veiksmai. Tai atrodė sudėtingiausia schema pasaulyje, tarsi visi būtų sustoję ratu ir pasirengę iššauti priešais stovinčiam į nugarą.
Konflikto esmę vis sunkiau suprasti. Geras pavyzdys – JAV siūlymas Rusijai drauge vykdyti antskrydžius prieš „Nusros fronto“ grupuotę, t. y. kovoti su „Al Qaeda“ Sirijoje. Grupuotė apdairiai pakeitė pavadinimą ir paskelbė nutraukianti ryšius su „Al Qaeda“, nors daugelis JAV pareigūnų mano, kad tai – pigus triukas. Tačiau jei amerikiečiai pradės antskrydžius prieš šią grupuotę, tai bus dar vienas pavyzdys, kaip Jungtinės Valstijos iš esmės kovoja abiejose konflikto pusėse.
Rusijos kariniai šaltiniai neseniai pareiškė, kad vienas iš jų sraigtasparnių Sirijoje buvo pašautas amerikietiška priešlėktuvine raketa. Manoma, kad raketą paleido „Islamo valstybės“ kovotojai, tačiau tai galėjo padaryti bet kuri sukilėlių grupuotė. Mėgindama išsaugoti Basharą al Assadą valdžioje, Rusija nuolat bombarduoja sukilėlius, nors kartu žūsta labai daug civilių.
JAV karo aviacijos antskrydžiais remia Sirijoje veikiančią kurdų grupuotę YPG, nes ji veiksmingiausiai kaunasi su „Islamo valstybe“. Tačiau YPG yra sudariusi neformalią sąjungą su Sirijos režimu ir kovoja prieš amerikiečių remiamus arabų sukilėlius. Abi šios grupės skuba užimti teritoriją Šiaurės Sirijoje, iš kur yra priversti trauktis „Islamo valstybės“ kovotojai. O minėtą amerikiečių remiamą kurdų grupuotę, kuri plečia savo kontroliuojamą teritoriją, apšaudo JAV NATO sąjungininkė Turkija.
Vertinant „Islamo valstybės“ interesus, pradėti ar suaktyvinti karą su Turkija, nėra jokios prasmės. Tačiau manoma, kad „Islamo valstybė“ Turkijoje surengė 5–7 išpuolius. Afganistano ir daugelio kitų konfliktų pamoka yra ta, kad beveik neįmanoma nugalėti sukilėlių, kurie turi saugų užnugarį, o būtent to „Islamo valstybė“ neteko, nusprendusi imtis teroristinės veiklos Turkijos teritorijoje.
Sirijos agonija tęsis toliau, ir ne tik dėl didžiosios politikos intrigų, bet gal net labiau dėl to, kad daugelis sukilėlių vadų prieš karą neturėjo nieko ir buvo niekas, o dabar turi viską, ko tik panorėję, rašo „The Spectator“ rašo korespondentas P. Woodas.
Vienas brigados vadas gamino plytas, o dabar vairuoja BMW markės automobilį. Dvi jazidų seserys teigė, kad jas kaip sekso verges nusipirkęs „emyras“ kaime buvo pagalbinis darbininkas, nuolat prašydavęs jų tėvo duoti darbo. Kurdų žurnalistus pagrobęs „emyras“ pats atsidūrė kalėjime, tačiau yra daug panašių į jį, kuriems karas yra verslas. Ir šis verslas klesti.