Ši kampanija, prasidėjusi 2014 metų rugpjūčio 8 dieną, turėjo būti greita ir riboto masto – padėti vietos pajėgoms pasiekti IS džihadistų „tvarų sutriuškinimą“.
Iki šiol jai jau buvo išleista milijardai dolerių, taip pat surengta per 14 tūkst. aviacijos smūgių, bet viltys, kad pirminiai uždaviniai bus pasiekti, blėsta. Be to, ši kampanija akivaizdžiai demonstruoja operacijų, vykdomų vien tik iš oro, trūkumus.
„Manau, mūsų laukia dešimtmečius truksiančios pastangos“, – sakė Artimųjų Rytų instituto vyriausiasis tyrėjas Charlesas Listeris.
„Mūsų kova pasmerkta pralaimėti, jeigu tikimės visiškai sunaikinti (IS)“, – pridūrė jis.
Jau išvaduota beveik pusė teritorijos, anksčiau kontroliuotos IS kovotojų Irake, taip pat apie 20 proc. buvusių jos valdų kaimyninėje Sirijoje.
Ekspertai prognozuoja, kad šios grupuotės paskelbtas „kalifatas“ galiausiai žlugs, bet džihadistai smogia atgal, ragindami savo sekėjus rengti atakas visame pasaulyje.
Vien šiais metais IS surengė virtinę mirtį nešančių atakų Prancūzijoje, Belgijoje, Turkijoje, Bagdade ir Jungtinėse Valstijose.
„Ši organizacija vėl labai sėkmingai transformavosi į tradicinę teroristinę organizaciją, kuri pamažu atkuria savo pajėgumus“, – pažymėjo Ch. Listeris.
Amerikos antžeminės pajėgos?
Kai JAV prezidentas Barackas Obama 2014 metų rugpjūtį įsakė pradėti aviacijos smūgius Irake, pareigūnai tikino, kad Amerikos kampanija truks neilgai.
B. Obama, kuris buvo išrinktas į Baltuosius rūmus, kai pažadėjo užbaigti Amerikos karus Irake ir Afganistane, tikino, kad antžeminės pajėgos nebus įtrauktos į kitą konfliktą.
Jis ne kartą tvirtino, kad Jungtinės Valstijos gali teikti pagalbą ir smogti iš oro, bet šį karą turi laimėti vietos pajėgos, o ne amerikiečiai.
Vis dėlto apie 6,5 tūkst. koalicijos karių, daugiausiai amerikiečių, buvo dislokuoti kovai su „Islamo valstybe“.
Dauguma jų sutelkti Irake, nors kai kurios specialiųjų operacijų grupės bendradarbiauja su kurdų ir arabų kovotojais karo krečiamoje Sirijoje. Pastarojoje šalyje susiklostė itin paini padėtis dėl pilietinio karo, įtraukusio visokio plauko grupuotes, ir Rusijos palaikymo prezidentui Basharui al Assadui.
„Tik nedaugelis iš mūsų, stebėjusių, kaip ši grupuotė vystėsi 2010–2014 metais, aiškiai žinojo, kad ši kova bus labai ilga ir kad idėja, jog jokie JAV kariai nedalyvaus, tėra fantazija“, – Ch. Listeris sakė naujienų agentūrai AFP.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad koalicijoje prieš IS dalyvauja daugiau kaip 60 šalių, bet iš tikrųjų Amerika ir kelios ištikimo jų partnerės atlieka beveik visą darbą.
Praėjus kelioms savaitėms po pirmųjų smūgių Irake, koalicijos kampanija buvo išplėsta į Siriją.
Vėliau kovos taip pat apėmė Afganistaną, o praeitą savaitę Pentagonas patylomis pradėjo aviacijos kampaniją prieš IS grupuotės Libijoje tvirtovę Sirtą.
Pentagonas teigia, kad ši kampanija tęsis „savaites, o ne mėnesius“.
Civilių žūtys
Iki rugpjūčio 6-osios JAV vadovaujama koalicija įvykdė iš visos 14 301 smūgį Irake ir Sirijoje. Iš šių antskrydžių 9 514 buvo surengti Irake, o 4 787 – Sirijoje.
Kiekviena tokių operacijų diena atsieina apie 11,9 mln. JAV dolerių. Visai kampanijai išleista jau apie 8 mlrd. dolerių.
Koalicijos smūgių taikiniais tapdavo džihadistų lyderiai, paprasti kovotojai, tankai ir kovos pozicijos.
Taip pat buvo sprogdinami benzinvežiai, naudojami IS neteisėtai prekybai nafta, ir slaptavietės, kuriose buvo sukaupta milijonai dolerių grynaisiais pinigais.
Deja, susitelkus į aviacijos smūgius iškilo naujų problemų: spartėjantis kampanijos tempas lėmė didėjantį civilių aukų skaičių.
Pentagonas patvirtino, kad iki liepos 28-osios per koalicijos smūgių Irake ir Sirijoje žuvo 55 civiliai. Kritikai sako, kad šis skaičius yra smarkiai sumažintas.
Kiti incidentai tebėra tiriami – pavyzdžiui, liepą surengtas antskrydis netoli Manbidžo miesto Sirijoje, kaip teigiama, nusinešęs dešimtis civilių gyvybių.
Nors Jungtinės Valstijos labai stengiasi išvengti tokių incidentų, jie sukelia pragaištingų padarinių platesnei kovai prieš IS džihadistus, pastebi apžvalgininkai.
„Jeigu vykdomi (aviacijos) bombardavimai – žūva nekaltų žmonių, todėl (džihadistai) sulaukia daugiau savanorių ir didesnio palaikymo“, – sakė veteranas jūrų pėstininkas Howardas Gambrillas Clarkas (Hovardas Gambrilas Klarkas), buvęs aukšto rango žvalgybos analitikas, dabar vadovaujantis Vašingtone įsikūrusiam Stabilumo institutui.
„Nepažįstu jokių rimtų (kovos su terorizmu) analitikų, kurie tiki, kad Jungtinės Valstijos daro kažką daugiau, išskyrus tolesnį smurtinių ekstremistų gausinimą“, – pabrėžė jis.