Vokietijos laikraščio „Bild“ žurnalistų aptikti dokumentai buvo saugomi Rusijos gynybos ministerijos archyvuose Podolske, netoli Maskvos, ir daugiau nei 70 metų apie juos nebuvo prisiminta.
Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą šio pareigūno dienoraščiai, kuriuose aprašyti 1938-ųjų ir lemtingųjų 1943-ųjų bei 1944-ųjų karo metų įvykiai, buvo pagrobti Raudonosios armijos karių.
Dienoraščių ištraukose surašyta valandų tikslumu suplanuota SS reichsfiurerio dienotvarkė, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su žmona ir dukterimi, o greta – įsakymai ir nurodymai.
Keletas įrašų byloja apie masažo procedūras, kurios būdavo atliekamos anksti ryte ir trukdavo net kelias valandas.
Kartais H. Himmleris ilsėdavosi žiūrėdamas filmus arba žaisdamas kortomis, o kartais tiesiog žiūrėdavo į žvaigždes laukdamas susitikimų su Adolfu Hitleriu ir kitais aukšto rango nacių pareigūnais. Būtent per šiuos susitikimus būdavo planuojama, kaip įvykdyti Holokaustą.
Štai pastaba, įrašyta lankantis Buchenvaldo koncentracijos stovykloje: „Užkandau užeigoje prie SS kazino.“
Dienoraščius radęs „Bild“ korespondentas Damianas Imoehlis kalbėdamasis su „The Times“ prisipažino, kad buvo priblokštas iš dienoraščių susidaryto įspūdžio – kaip tas pats žmogus galėjo būti ir rūpestingu tėvu, ir masinių žudynių organizatoriumi?
„Labiausiai mane šokiravo būtent šis derinys, – sako korespondentas. – Jis nuoširdžiai rūpinosi žmona ir dukterimi. Taip pat puoselėjo romantiškus jausmus savo sekretorei. Jis rūpinosi savo draugais ir bičiuliais. Kita vertus, jis vykdė siaubingus nusikaltimus. Dieną jis pradeda pusryčiais ir masažu, kurį atlieka asmeninis gydytojas, tada paskambina pietinėje Vokietijos dalyje gyvenančioms žmonai ir dukteriai, o tada – įsako nužudyti dešimt žmonių arba nutaria apsilankyti koncentracijos stovykloje.“
Vokietijos istorijos instituto direktorius Nikolausas Katzeris sako: „Šie dokumentai reikšmingi todėl, kad leidžia geriau suprasti paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo įvykių organizavimą. Jie suteikia informacijos apie kintantį H. Himmlerio vaidmenį, aukščiausio rango SS pareigūnus ir visus tuometinius Vokietijos vadovus.“