Jungtinėse Amerikos Valstijose respublikonų iškeltas kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas abejoja esminiu NATO veiklos principu. Jis taip pat duoda suprasti, kad pritaria V. Putino įvykdytai Krymo aneksijai. O štai Turkijoje prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiojo patarėjo vadovaujami pareigūnai kaltina JAV prisidėjus prie nesėkmingo bandymo įvykdyti karinį perversmą, kurį organizavo pačios Turkijos – antrą pagal dydį kariuomenę turinčios NATO aljanso narės – pajėgose tarnaujantys karininkai. Tokie kaltinimai šalyje skatina priešiškumą Jungtinėms Valstijoms, kuriuo suskubs pasinaudoti V. Putinas.

Pasirodo, laimė pasimėgauti netikėta sėkme KGB tarnavusiam dabartiniam Rusijos prezidentui nusišypsojo nededant beveik jokių pastangų. Taip nutiko dėl jam palankios dviejų Europos gynybą užtikrinančių šalių vykdomos vidaus politikos.

„V. Putinui tiesiog velniškai sekasi, – sakė Markas Galeotti, kviestinis „European Council on Foreign Relations“ ekspertas. – Jam nereikia nė piršto pajudinti, kad galėtų stebėti, kaip vis turtingesnis, galingesnis ir teisės įstatymų saistomas blokas pats drasko save į gabalus.“

D. Trumpo ir H. Clinton vaidmenys

Rusijos vadovas tiesiog leidžiasi nešamas jam palankių įvykių bangos. Verta paminėti sudėtingiausią nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų imigracijos krizę Europoje. Jai įsisiūbavus, visame senajame žemyne sustiprėjo V. Putinui prijaučiančios tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politinių jėgų partijos, labai prisidėjusios prie birželį įvykusio istorinio Didžiosios Britanijos nubalsavimo už išstojimą iš Europos Sąjungos.

Rusijos vadovas tiesiog leidžiasi nešamas jam palankių įvykių bangos. Verta paminėti sudėtingiausią nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų imigracijos krizę Europoje. Jai įsisiūbavus, visame senajame žemyne sustiprėjo V. Putinui prijaučiančios tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politinių jėgų partijos, labai prisidėjusios prie birželį įvykusio istorinio Didžiosios Britanijos nubalsavimo už išstojimą iš Europos Sąjungos.

Nors daugelis Maskvos valdžios narių atsargiai vertina D. Trumpo prezidentavimo tikimybę ir būgštauja dėl šio politiko nenuspėjamumo, visgi nepamiršta D. Trumpo išreikštų abejonių dėl dabartinio saugumo sistemos, kurią laiko įrodymu, kad ne visos 28 blokui priklausančios šalys deda vienodas pastangas Rusijos klausimu.

JAV dėmesys į V. Putiną nukrypo tada, kai Rusijai buvo pareikšti įtarimai dėl įsilaužimo į Demokratų nacionalinio komiteto elektroninio pašto sistemą. Kilo skandalas, nes prieš pat Hillary Clinton kandidatūrą patvirtinsiantį partijos suvažiavimą šie elektroniniai laiškai buvo paskelbti „WikiLeaks“ svetainėje. Kaltinimus neteisėtu įsilaužimu į sistemą Kremlius pavadino absurdiškais, o štai D. Trumpas dar labiau pakurstė ugnį paragindamas Rusiją perimti ir H. Clinton elektroninius laiškus bei panaudoti juos kaip nedorų bei šmeižikiškų jos veiksmų įrodymą, tačiau vėliau pareiškė paprasčiausiai kalbėjęs sarkastiškai.

Hillary Clinton

Tikslas – sukelti priešiškumą

Pasak Maskvos JAV ir Kanados studijų institute veikiančio Konfliktų Artimuosiuose Rytuose centro vadovo Aleksandro Šumilino, Turkijai apkaltinus JAV prikišus nagus prie prieš dvi savaites bandyto įvykdyti valdžios perversmo, o JAV ir ES pareiškus pasipiktinimą diktatoriška R. T. Erdogano politika ir griežtomis priemonėmis, įskaitant pritarimą mirties bausmės sugrąžinimui, V. Putinas tuojau pat ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Putino tikslas – sukiršinti Turkiją bei NATO ir išpešti iš tokios situacijos kuo daugiau naudos
Aleksandras Šumilinas

„Putino tikslas – sukiršinti Turkiją bei NATO ir išpešti iš tokios situacijos kuo daugiau naudos“, – telefonu paaiškino A. Šumilinas. Jis mano, kad Turkija jau nebebus NATO apsauga pietiniame Rusijos flange. Anot eksperto, pavojaus, kad Turkija „užtvenks“ Juodąją jūrą, uždarydama Bosforo sąsiaurį Rusijos karo laivams, dislokuotiems Kryme, nebėra.

Maskvoje dirbantis aukštas pareigas užimantis pareigūnas patikino, kad Rusijai labai svarbu turėti NATO priklausantį sąjungininką, kuris konflikto atveju neskubėtų imtis veiksmų.

Siekdamas suimti kuo daugiau Pensilvanijoje gyvenančiam perversmo kurstymu kaltinamam dvasininkui Fethullah Gulenui prijaučiančių asmenų, R. T. Erdoganas sulaikė ir nemažai su JAV bendradarbiaujančių ar susijusių asmenų. Kaip tvirtina du aukštas pareigas einantys JAV pareigūnai, tai labai apsunkina kovą su terorizmu.

JAV atstovai

„Daugelio mūsų atstovų buvo atsikratyta arba jie buvo suimti, – sako Nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius Jamesas Clapperis. – Tai, be abejo, apsunkins ir komplikuos mūsų bendradarbiavimą su Turkija.“

Generolui Josephui Voteliui pareiškus, kad imta sulaikyti su JAV susijusius asmenis, R. T. Erdoganas taip pat metė kaltinimų – jis apkaltino JAV ginkluotųjų pajėgų centrinę vadovybę „palaikius perversmo iniciatorius“

Pašlijus Turkijos santykiams su JAV ir Europa, V. Putinas įžvelgia puikią galimybę užmegzti strateginius santykius su R. T. Erdoganu, kurie turėtų įtakos ir situacijai Sirijoje bei už jos ribų

Ir 75-erių metų F. Gulenas ir JAV prezidentas Barackas Obama neigia kaip nors prisidėję prie bandymo įvykdyti perversmą.

Pašlijus Turkijos santykiams su JAV ir Europa, V. Putinas įžvelgia puikią galimybę užmegzti strateginius santykius su R. T. Erdoganu, kurie turėtų įtakos ir situacijai Sirijoje bei už jos ribų, duodamas interviu telefonu sakė Rusijos Federacijos Tarybos užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.

Viršūnių susitikimas Sankt Peterburge

Vladimiras Putinas, Recepas Tayyipas Erdoganas

Kaip tvirtina vienas aukštas pareigas užimantis pareigūnas, vos tik perversmas buvo numalšintas, R. T. Erdoganas sulaukė V. Putino skambučio su pasiūlymu suteikti pagalbą. Neilgai trukus Rusijos prezidentas nurodė sau pavaldiems ekonomistams dėti visas pastangas siekiant atkurti ir išplėtoti dvišalę prekybą. V. Putino vyriausybė atšaukė visas sankcijas, kurios buvo pritaikytos Turkijai prie sienos su Sirija numušus Rusijos naikintuvą. Sankcijos buvo atšauktos, vos tik R. T. Erdoganas liovėsi demonstravęs priešiškumą ir išreiškė apgailestavimą dėl įvykusio incidento.

V. Putinas neturi nė menkiausios iliuzijos, jog R. T. Erdoganas galėtų atsisakyti dešimtmečius trukusios narystės NATO, bet šalyje kylantis priešiškumas JAV suteikia galimybę įtemptus santykius paversti glaudžia partneryste.
Fiodoras Lukjanovas

Nors V. Putinas ir R. T. Erdoganas ir toliau nesutaria dėl Rusijos paramos Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui, visai neseniai jie susitarė dėl rugpjūčio 9-osios dienos susitikimo netoli gimtojo V. Putino miesto Sankt Peterburgo. Apie planuojamą susitikimą buvo pranešta Turkijos delegacijai Maskvoje vedant derybas dėl daugybės projektų, įskaitant ir ilgai atidėliotą dujotiekio tiesimą Juodosios jūros dugnu. Įgyvendinus šį projektą ,Turkija taptų pagrindiniu energijos tiekimo į Europą kanalu.

Kremliui patarinėjančios ekspertų grupės vadovas Fiodoras Lukjanovas tvirtina, kad V. Putinas neturi nė menkiausios iliuzijos, jog R. T. Erdoganas galėtų atsisakyti dešimtmečius trukusios narystės NATO, bet šalyje kylantis priešiškumas JAV suteikia galimybę įtemptus santykius paversti glaudžia partneryste.

„Turkijos santykiai su JAV niekada nebebus tokie, kokie buvo“, – mano F. Lukjanovas.

Įtakingieji

Pasak F. Lukjanovo, Sirijos klausimu V. Putinas siekia įtikinti R. T. Erdoganą sumažinti paramą su B. al-Assadu kovojantiems islamistams, tuo tarpu Rusijos remiamos vyriausybės pajėgos supa buvusį didžiausią šalies miestą Alepą, kuriame įsitvirtinusi opozicija. Rusijos žiniasklaidoje buvo išplatintas pranešimas apie V. Putino ketinimą prieš susitinkant su R. T. Erdoganu skristi į Baku pasitarti su Irano prezidentu Hassanu Rouhani. Iranas yra kitas svarbus Sirijos sąjungininkas.

D. Trumpas pareiškė, kad būdamas prezidentu svarstytų karinio aljanso su V. Putinu formavimo galimybę, nes susivienijus būtų galima nugalėti teroristų grupuotę „Islamo valstybė“, kontroliuojančią dideles Sirijos ir Irako teritorijas. Rusijai tada pavyktų išsivaduoti iš tarptautinės izoliacijos, kurioje atsidūrė dėl karo Ukrainoje ir Krymo užgrobimo.

D. Trumpas pareiškė, kad būdamas prezidentu svarstytų karinio aljanso su V. Putinu formavimo galimybę, nes susivienijus būtų galima nugalėti teroristų grupuotę „Islamo valstybė“, kontroliuojančią dideles Sirijos ir Irako teritorijas. Rusijai tada pavyktų išsivaduoti iš tarptautinės izoliacijos, kurioje atsidūrė dėl karo Ukrainoje ir Krymo užgrobimo.

Vėliau D. Trumpas žengė dar vieną drastišką žingsnį: jis pareiškė, kad galbūt pripažins Rusijos pretenzijų į Krymą teisėtumą ir atšauks sankcijas, kurios Rusijai buvo pritaikytos dėl Ukrainoje įvykdytų karinių veiksmų.

Milijardieriaus įspėjimas, kad jis, būdamas prezidentu, gali neatsižvelgti į NATO straipsnį, pagal kurį vienos valstybės narės užpuolimas turi būti prilyginamas viso Aljanso užpuolimui, šokiravo visas NATO nares, o ypač tris iš sovietinio bloko išsivadavusias Baltijos valstybes.

Padėtis be išeities

V. Putinas palankiai vertina D. Trumpo ketinimus, nors, kaip prasitarė Kremliui artimas asmuo, sėkmingo bendradarbiavimo perspektyvą jis vertina skeptiškai, turint omeny nepalankų JAV politinio elito nusistatymą Rusijos atžvilgiu. D. Trumpą, iš pradžių grasinusį numušti JAV karo laivus persekiojusius Rusijos naikintuvus, o netrukus pažėrusį pažadų gerinti santykius, išties sunku suprasti.

Kol kas V. Putinas gali tik pasidžiaugti B. Obamos nerimu dėl galimos D. Trumpo pergalės lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir santykių su R. T. Erdoganu pagyvėjimu.

„Priešiškumas JAV didėja ir Turkijos vyriausybėje, ir visuomenės sluoksniuose, – sako ekspertas iš Vašingtone įsteigtos organizacijos „Atlantic Council“ Aaronas Steinas. – B. Obamos administracija nemato jokios išeities sprendžiant su Turkija susijusius klausimus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (654)