D. Trumpui pradėjus ryžtingai skintis kelią į Baltuosius rūmus, į dienos šviesą pradėjo lįsti politikui garbės nedarantys praeities vaiduokliai. Remiantis 1997 metais pateiktu ieškiniu, J. Harth politiką ir verslininką kaltina „bandžius ją išžaginti“.
Moteris atvira: ją iš karto ėmėsi terorizuoti Amerikos didžiųjų žiniasklaidos priemonių žurnalistai, tačiau ji nusprendusi šios temos nevystyti – tyla truko tol, kol gegužę D. Trumpas nepareiškė, kad jos teiginiai yra „laužti iš piršto“. Maža to, politiko ir verslininko dukra Ivanka davė interviu, kuriame pareiškė, kad jos tėvas – ne iš tų, kurie „nevaldo rankų“.
J. Hart, kuri viešai apkaltina melavusi, mano, kad dėl šmeižto kaip reikiant nukentėjo verslas – sumažėjo klientų. Pagaliau viešai papasakoti itin nemalonią istoriją moteris ryžosi norėdama labai nedaug – tik viešo atsiprašymo.
Kelių valandos trukmės interviu su J. Harth vyko „The Guardian“ būstinėje Niujorke. Makiažo specialistė pareiškė kaltinimų Respublikonų partijos kandidatui prezidento rinkimuose šį kartą nebeatsisakysianti.
Pirmą kartą ji D. Trumpą sutiko dar 1992 metais. Susitikimas įvyko jo biure „Trump Tower“ dangoraižyje, kur moteris kartu su vyru George‘u Houraney surengė savo verslo plano pristatymą. Pora norėjo įtikinti D. Trumpą finansiškai paremti jų projektą „American Dream“ – tai turėjo būti savotiškas pin-up merginų grožio konkursas. Akivaizdu, kad šis sumanymas moteriai buvęs labai svarbus, ji ne kartą jį įvardijo kaip „gyvenimo projektą“.
Deja, viskas pasisuko netikėta linkme. D. Trumpas susidomėjo, tačiau ne idėja, o pačia J. Harth. Kaip ieškinyje teigė moteris, verslininkas ir politikas nedelsiant ėmėsi siekti užsibrėžto tikslo ir darė tai be jos sutikimo.
Pirmasis bandymas suartėti įvyko jau per pirmąjį susitikimą „Trump Tower“. Viskas prasidėjo nuo įžūlių klausimų apie poros santykius. Situacija nepasikeitė ir per vakarienę „Plaza Hotel‘s Oak Room“ restorane. Per vakarienę su konkurso dalyvėmis D. Trumpas vis bandė J. Harth gašliai sugriebti ar paliesti po stalu.
Kulminacija galima vadinti 1993 metų įvykius, kai J. Harth kartu su G. Houraney viešėjo D. Trumpo rezidencijoje Floridoje „Mar-a-Lago“. Čia jie tikėjosi aptarti paskutines smulkmenas ir atšvęsti bendradarbiavimo pradžią vakarėlyje.
Kai verslo reikalai pagaliau buvo sutvarkyti, J. Harth ir G. Houragey buvo pakviesti į ekskursiją po D. Trumpo valdas. Kartu patraukė ir kelios grožio konkurso dalyvės. Esą D. Trumpas norėjęs patikrinti merginų, kurioms skiria pinigų, „kokybę“, prisimena moteris. Vieną akimirką namų šeimininkas ją įstūmė į vienos iš savo atžalų miegamąjį.
„Jis prirėmė mane prie sienos, ėmė gašliai liesti, bandė nuvilkti suknelę. Buvau labai pasimetusi. Klausiau, ką jis daro. Liepiau liautis. Negalėjau patikėti, ką jis sau leidžia. Juk puikiai žinojo, kad esu su George‘u, žinojo, kad jis visai šalia, kitame kambaryje. Kaip jis galėjo taip elgtis? Juk atvykau pas jį darbo reikalais“, – tuo metu kamavusius klausimus prisimena J Harth.
J. Harth viešai prabilo kaip tik tuo metu, kai Respublikonų partija suvažiavimo metu oficialiai išrinko D. Trumpą atstovauti partijai prezidento rinkimuose. Moteris prisipažįsta – ji tikrai nenorėjo šia tema kalbėti viešai, nes, „tiesą sakant, visai tai prisiminti labai skausminga ir bjauru. Tai daug streso sukėlusi patirtis, po jos pradėjo kamuoti nerimo priepuoliai.
Be jokios abejonės, ši patirtis pakenkė ir mano santuokai – nors ir nebuvo pragaištinga, tačiau žaizdų paliko. Prireikė daug laiko ir pastangų bandant atgauti pusiausvyrą“.
Moteris prisiminė, kaip D. Trumpas, kuris tuo metu buvo neseniai išsiskyręs su pirmąja žmona Ivana, ir draugavo su Marla Maples (ji vėliau tapo jo antrąja žmona), kalbino ją palikti G. Houragey ir megzti meilės ryšį būtent su juo.
„D. Trumpas darė viską, ką tik galėjo, kad palikčiau savo vyrą. Nuolat man skambinėjo ir suokė: „Myliu tave, mažyte, būsiu geriausias meilužis, kokį tik esi turėjusi. Ką veiki su tuo nevykėliu? Tavo vieta šalia manęs – metas pereiti į geriausiųjų lygį“, – apie Respublikonų partijos kandidato prezidento rinkimuose gėdingą praeitį kalba drąsi moteris.
„Tuo metu jis tikrai dėjo daug pastangų, bandydamas palenkti mane į savo pusę. Nepasidaviau. Man to niekada nereikėjo. Nesvarbu, kiek man tai kainavo, nusprendžiau, kad tiesiog turiu gyventi toliau. Juk moku atleisti, taip? Esu krikščionė. Atleidau ir gyvenau toliau“, – apie sprendimą viską palikti taip, kaip yra, pasakoja moteris.
„Jie bandė mane įtikinti pasakyti, kad nieko nebuvo“
D. Trumpo sprendimas siekti prezidento posto moteriai atgaivino skaudžius prisiminimus. Nepaisant to, ji iš pradžių maniusi, kad nieko nedarys – juk kas buvo, tas pražuvo. Teigia vieną akimirką netgi savotiškai apsidžiaugusi – juk pažįstamas žmogus sieks prezidento posto.
Neseniai ji dalyvavo viename iš D. Trumpo rinkiminių renginių, kur, bent jau tada taip atrodė, patvirtino savo apsisprendimą viską užmiršti. „Nevertėtų jaudintis. Neketinu papasakoti nieko blogo. Viskas praeityje, niekas ant nieko nebepyksta“, – per interviu „The Guardian“ prisiminė J. Harth.
Kai D. Trumpas jai padėkojo už supratingumą ir draugiškai apkabino, moteris naiviai pamanė, kad viskas taip ir baigsis ir mintyse pasidžiaugė viešai nekalbėjusi apie jų praeitį. Deja, viskas akimirksniu pasikeitė. Netrukus D. Trumpas žiniasklaidai ėmęs tvirtinti, kad ji visą laiką melavo ir priekabiavimo skandalą laužė iš piršto.
Kai gegužę „The New York Times“ paskelbė straipsnį apie D. Trumpo istorijas su moterimis, įskaitant ir J. Harth istoriją, Respublikonų kandidato prezidento rikimuose štabas susisiekė su ja ir ėmė daryti spaudimą atsiimti savo žodžius.
„Jo štabas – ir jis asmeniškai – ėmė skambėti man į namus, paliko daugybę balso pranešimų. Reikalavo, kad paneigčiau viską, kas parašyta „The New York Times“ straipsnyje. Jie norėjo, kad viešai pareikščiau, kad to niekada nebuvo, kad viską išsigalvojau. Pareiškiau, kad neketinu to daryti“, – teigia J. Harth. D. Trumpo rinkimų štabas visa tai neigia.
„Puikiai suprantu, kad Ivanka Trump tiesiog gina savo tėvą, nes tas vyras yra jos tėvas, bet ką ji gali žinoti? Jai tada tebuvo 10 metų! Ji tikrai negalėjo numanyti, ką veikia jos tėvas, kaip jis elgiasi, ko ir kokiomis priemonėmis siekia“, – paaiškina D. Trumpo persekiota moteris.
Tokie tiek D. Trumpo, tiek jo aplinkos pareiškimai buvo dar vienas skaudus smūgis J. Harth. Tada ji ir nusprendė nusisamdyti advokatę Lisą Bloom, kuri padėtų pasiekti, kad D. Trumpas atsiimtų savo žodžius – kitaip tariant, kad viešai atsiprašytų ją pavadinęs melage.
„Jill teiginys labai aiškus – ji nėra melagė. Jai svarbus jos geras vardas. Ji nori gyventi be panašaus streso – tai svarbu gyvenimo kokybei“.
Kai žurnalistai paprašė D. Trumpo atstovų pakomentuoti jam metamus kaltinimus, jie pirmiausia atkreipė dėmesį į moters pasakojimų nenuoseklumą. Buvo persiųsti nuo 2015 iki 2016 sausio jos rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose ji reiškia draugiškus jausmus Respublikonų kandidatui rinkimuose ir netgi teiraujasi, ar jai neatsirastų darbo jo rinkimų kampanijoje.
Štai kas teigiama 2015 metų rugpjūtį rašytame elektroniniame laiške, kurį žurnalistams persiuntė D. Trumpo komanda: „Taip pat noriu išreikšti palaikymą tiek Donaldui, tiek jo kampanijai. Siūlau savo paslaugas rūpinantis jo įvaizdžiu, galiu pasirūpinti, kad jis idealiai atrodytų prieš kameras ir nuotraukose. Jis geriau nei bet kas kitas supranta įvaizdžio svarbą“.
Kitame elektroniniame laiške, rašytame 2015 metų spalį, ji giria D. Trumpą „už didelį ir sunkų darbą, bandant iš pagrindų sujudinti Jungtinių Valstijų gyvenimą“. Ir entuziastingai pareiškia: „Neabejotinai priklausau D.Trumpo palaikymo komandai!“.
J. Harth tvirtina, kad šie laiškai buvo rašyti prieš D. Trumpo pareiškimą, kuriame jis abejoja jos žodžiais ir kaltina šmeižtu. Be to, ji teigia, kad savo paslaugas siūlė kaip verslininkė, savo srities profesionalė, niekada nesibodėjusi prašyti pagalbos.
Be to, teigia, kad prabilti apie praeities įvykius paskatino ir tai, kad D. Trumpas turi tokią gausią komandą darbuotojų ir šeimos narių, kurie dėl jo pasirengę galvą guldyti.
„Manęs niekas nesiėmė ginti, todėl nusprendžiau iškloti tiesą. Norite tikėkite, norite – ne, bet perėjau tikrą pragarą, o dabar turiu viską išgyventi dar kartą. Bijau, kad apie tai gali tekti kalbėti vėl“, – tvirtina moteris.
D. Trumpo komandos narys Michaelas Cohenas į „The Guardian“ užklausą atsakė elektroniniu laišku: „Labai apmaudu, kad tenka reaguoti į tokius absurdiškus teiginius. D. Trumpas neigia visus iki vieno J. Harth teiginius, nes visa ši 24 metų istorija laužta iš piršto – nėra jokių įrodymų“.
„Hope (D. Trumpo atstovė spaudai Hope Hicks) jums persiųs visus elektroninius laiškus, kuriuose juodu ant balto reiškiama parama D. Trumpui, jo planams tapti Jungtinių Valstijų prezidentu ir teiraujamasi dėl darbo galimybių kampanijos metu“, – atrašė atstovas.
Prieš tai telefonu M. Cohenas žurnalistams sakė, kad „J. Harth negalima pasitikėti“.
Respublikonų partijos suvažiavime Klivlande ilgametis D. Trumpo patarėjas ir strategas Rogeris Stone‘as taip pat atmetė kaltinimus kandidatui ir pareiškė: „Turiu puikų pramanų detektorių. Niekas negali įrodyti žodinio susitarimo. Taigi turime tik kažkokį žodžių karą: jis pasakė tą, o ji pasakė aną. Man tai atrodo didžiausia nesąmonė“.
Tokie pareiškimai iš D. Trumpo stovyklos nei nauji, nei netikėti. Kaip ir ta minėtoji byla, kurią J. Harth inicijavo dar 1997 metais. Ieškinį atsiėmė po kelių savaičių, kai D. Trumpas iškėlė bylą jos vyrui G. Houragey, kuris buvo apkaltintas sutarties nepaisymu (iš jo reikalauta 5 mln. dolerių kompensacijos, bet galiausiai sutarta dėl mažesnės sumos, tik ji neskelbiama).
G. Houraney su J. Harth susipažino dar vidurinėje mokykloje. Teigiama, kad jis žmonos ir D.Trumpą incidentų nematė, tačiau niekada neabejojęs savo gyvenimo moters žodžiais. „Žinau, kad tai tiesa. Per ilgai ją pažįstų, kad galėčiau abejoti, ji tokių dalykų tikrai neprasimanytų. Net nesugebėtų to sugalvoti“, – tvirtina G. Houraney.
Pati J. Harth „The Guardian“ pareiškė iš D. Trumpo besitikinti labai mažai: „Jis tikrai neatsiprašys. Būtų malonu, bet jis ne toks žmogus, todėl to net nesitikiu, tačiau nenuleisiu rankų. Kaip ten bebūtų, dar vaikystėje turėjo būti išmokęs auksinės taisyklės: jeigu negali pasakyti nieko gero, geriau nesakyk nieko, ar ne? Tikrai neturėjo manęs išvadinti melage“.
„Galėjo nieko nesakyti. Bent kartą galėjo patylėti. Nereikėjo tų komentarų. Mums puikiai sekėsi – na gerai, galbūt ne puikiai, bet sutarėme neblogai, draugiškai. Jis viską sugadino. Užvirė šią košę. Tai, kas vyksta dabar, jo darbas, sutinkate? Aš tylėjau“, – apmaudo neslepia moteris.