Per mažiau nei dvi savaites Vakarų Europos kasdienybė pakito neatpažįstamai – teko akis į akį susidurti su protu nesuvokiamu žiaurumu. Kyla natūralus klausimas – nejaugi kelio atgal nebėra? Nejaugi kraujas ir baimė tampa nauja realybe, kurioje teks išmokti gyventi?
Po Bastilijos dienos žudynių Nicoje – žinia apie išpuolį traukinyje Vokietijoje ir šaudynes Miunchene. Ir tai dar ne pabaiga. Vienas prieglobsčio prašantysis iš Sirijos pietų Vokietijoje mačete mirtinai sužalojo moterį. Nors policijos pareigūnai pastarosios tragedijos su terorizmu nesieja, bendros situacijos tai nekeičia. Dar viena istorija iš Vokietijos – iš Sirijos atvykęs jaunas vyras susisprogdino netoliese vietos, kur vyko muzikos festivalis, į kurį nebuvo įleistas. Laimei, aukų išvengta, tačiau būta sužeistų.
Visų išpuolių motyvai ir aplinkybės skiriasi, tačiau ryškėja bendra tendencija: terorizmas atėjo ir į Vokietiją, kuri iki tol buvo tarsi ir neliečiama, kai kentėjo jos kaimynės. Pavyzdžiui, Prancūzija iki pat metų pabaigos gyvens nepaprastosios padėties sąlygomis, o po įvykių Nicoje galbūt iš naujo permąstys, kaip stiprinti saugumą.
Praeitą penktadienį Miunchene išpuolį įvykdęs aštuoniolikmetis Ali Davidas Sonboly, kaip įtariama, turėjo rimtų psichikos sutrikimų. Tiesą sakant, tragedija Miunchene galėtų būti įvardijama kaip išimtis – juk praktiškai už visus pastaruosius įvykius Europoje atsakomybę prisiėmė ne kas kitas, o teroristinė organizacija „Islamo valstybė“. Minėtoji grupuotė, kuri, anot tyrėjų, surengė teroristinius išpuolius Paryžiuje ir Briuselyje bei įkvėpė tragediją Nicoje, propaguoja itin agresyvią ir žiaurią terorizmo formą: jie renkasi civilius taikinius ir kelia tikslą vienu metu pražudyti kuo įmanoma daugiau žmonių.
Būtent tuo šiandieninis terorizmas skiriasi nuo XX amžiaus 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių išpuolių, kai tokios grupuotės kaip Italijoje veikusios „Raudonosios brigados“, Airijos respublikonų armija, Vokietijos „Baader-Meinhof Gang“ ir baskų separatistai ETA iš Ispanijos taip pat pražudė šimtus žmonių, siekdamos politinių tikslų.
Dabar kraujas liejamas vien tam, kad būtų liejamas, teigia Londone veikiančios ekspertų grupės „Royal United Services Institute“ saugumo ekspertas Raffaello Pantucci.
„Kai užgrobdavo lėktuvą, sumanymas būdavo keleivius iškeisti į kalinamus bendražygius. Dabar išpuolio sėkmė vertinama pagal žuvusiųjų skaičių“, – teigia jis.
Ekspertai pabrėžia, kad egzistuoja realus terorizmo ir masinių žudynių, kurias įvykdo nestabilios psichikos individai, pavojus, tačiau pripažįsta, kad vieno žiauraus išpuolio pavyzdys gali paskatinti kitus.
Patologiški potencialūs žudikai sugeria tokių įvykių agresiją ir smurtą, jaučia įkvėpimą patys imtis veiksmų, konstatuoja Belgijos Gento universiteto kriminologijos profesorius Brice‘as De Ruyveris.
„Didžiausią nerimą mums visiems, gyvenantiems tokioje visuomenėje, turėtų kelti tai, kad vyksta dalykai, kurių dar prieš gerus porą metų nebūtume galėję įsivaizduoti. Šis teiginys galioja tiek terorizmui, tiek ir individualiems išpuoliams žmonių, kuriems tiesiog aptemsta protas“, – tvirtina B. De Ruyveris.
Saugumo pareigūnų teigimu, pastaroji išpuolių tiek Europoje, tiek Amerikoje serija atkreipia dėmesį į būtinybę tiek veiksmingiau rinkti žvalgybinę informaciją, tiek skatinti visuomenę kreipti reikiamą dėmesį į potencialiai pavojingus žmones, turinčius psichinės sveikatos problemų.
„Mes gyvename baimėje – visai nesvarbu, ar ją kelia teroristai, ar psichikos ligoniai. Visai nesvarbu, ar jie radikalizuoti, ar ligoniai. Tokie asmenys kelia realų pavojų ir gali kardinaliai pakeisti žmonių gyvenimą. Taigi, turime dvi rimtas problemas. Nė į vieną negalima numoti ranka“, – teigia vienas Europoje dirbantis Amerikos pareigūnas.
Europos saugumo pareigūnai sako, kad žvalgybos priemonės veiksmingesnės aptinkant ir neutralizuojant teroristų grupuotes nei vadinamuosius vienišus vilkus – savarankiškai veikiančius teroristus. Tiesą sakant, anot pareigūnų, praktiškai neįmanoma numatyti ir užkirsti kelią išpuoliams, kuriuos imasi rengti policijai ar žvalgybos žinyboms nežinomi asmenys.
Be to, panašu, kad Europa pagaliau susiprotės imtis dar griežtesnių saugumo priemonių – į gatves pasiųsti kuo daugiau ginkluotų pareigūnų, pasirūpinti saugumo patikromis ir kitomis ne itin maloniomis, tačiau būtinomis saugumo užtikrinimo priemonėmis. Iki tol tokių veiksmų imtis buvo delsiama.
Menkai abejojama, kad pavojaus lygis, kurį kelia ne tik džihadistų grupuotės, bet ir dešiniosios pakraipos ekstremistai, kaip reikiant mobilizavo Europos žvalgybos agentūras ir policijos departamentus. Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra Europolas praeitą savaitę parengė ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad praeitais metais ne tik sulaikyta daugiau islamistų radikalų, bet ir įtariamųjų terorizmu, kaip įtariama, turinčių ryšių su etninėmis ir nacionalistinėmis Europos grupuotėmis.
„Pastebime tendenciją, kad radikalizuojami visi be išimties. Nežinau, kaip sustabdyti šį procesą“, – teigia Europos saugumo pareigūnas.
JAV pareigūnai įsitikinę: jeigu Europos pareigūnai veiksmingiau dalintųsi informacija apie žmones, kuriuos stebi ir seka, pavyktų efektyviau atpažinti potencialiai radikalizuotus individus ir galbūt užkirti kelią išpuoliams.
Net ir savarankiškai veikiantys teroristai neretai neapsieina be aplinkinių pagalbos – suplanuoti teroristinį išpuolį niekam nepadedant praktiškai neįmanoma.
Vašingtone esančiame „Center for a New American Security“ centre dirbantis saugumo specialistas Jerry Hendrixas teigia, kad terorizmo grėsmė Europoje verčia tiek Europos Sąjungą, tiek NATO imtis aktyvių veiksmų. Priešingu atveju „dabartinė situacija gali virsti nauja šiurpia realybe“.