Užuomina. Jos vyrui Turkijoje priklauso mažiausiai treji rūmai ir 139 mln. svarų (166,27 mln Eur). Jau galite spėti? Taip, tai jis, Turkijos prezidentas Recepas Tayypias Eerdoganas, o ji – prabangių parduotuvių maniake vadinama pirmoji šalies ponia Emine, geriausiai mokanti tikrai ne obuolių actą gaminti, o leisti pinigus.

Emine Erdogan gyvenimas – etapai nuo vieno apsipirkinėjimo iki kito. Didžiausia moters aistra, kaip ir galima numanyti iš nuotraukų, dizainerių drabužiai ir prabangūs antikvariniai daiktai.

Net ketvirtadalis Turkijos gyvena skurde. Beveik dviem milijonams per dieną tenka išsiversti vos už 3 svarus (3,59 Eur). Panašu, kad nei prezidentui, nei juo labiau jo žmonai tai nė motais. Moteris geria baltąją arbatą, kurios kilogramas kainuoja 1500 svarų (1794 Eur). Ir geria ją ne iš paprastų puodelių, o iš auksu dekoruotų stiklinių, kurių viena kainuoja 250 svarų (299 Eur).

Kartą specialiai Turkijos prezidento žmonos prašymu buvo uždarytas vienas prabangus Briuselio prekybos centras. Moteris tiesiog norėjo ramiai iššluoti dizainerių parduotuves. Kartu su vyru oficialaus vizito lankydamasi Varšuvoje ji lengva ranka išleido 37 tūkst. svarų (44,26 tūkst. Eur) antikvarinių daiktų turguje.

Visi iki vieno prabangūs antikvariniai daiktai rado sau vietą didžiuliuose R. T. Erdogano rūmuose, kuriuos Turkijos prezidentas pasistatė įspūdingo grožio vietovėje šalia Turkijos sostinės Ankaros.
34 tūkst. kvadrarinių metrų ploto rūmai Turkijos mokesčių mokėtojams kainavo 500 mln. svarų (598 mln. Eur). Kiek teko pakloti už jų įrengimą ir apstatymą, baisu net ir pagalvoti.

Pavyzdžiui, šilko sienų apmušalai kainavo po 2 tūkst. svarų (2,39 tūkst. Eur) už vieną ritinėlį. Vienerios dvigubos durys, kurių reikėjo šimtams kambarių, atsiėjo po 36 tūkst. svarų už vienetą (43,06 tūkst. Eur).

Vienas Turkijos prezidentui artimas šaltinis straipsnio autoriams teigia savo akimis matęs sąskaitą už 400 papildomų dvigubų durų (2 metrų pločio ir 3,2 metrų aukščio), kainavusių 5 mln. svarų (5,98 mln. Eur).

Pridėkite dar 450 viengubų durų ir galutinė sąskaita už visas rūmų duris perkopia 26 mln. svarų (31,10 mln. Eur).

Grindims, kilimams ir kiliminei dangai 34 tūkst. kvadratinių metrų rūmams iš viso išleista per 7 mln. svarų (8,37 mln. Eur).

Šio milžiniško statinio kritikai tvirtina, kad jis toks ekstravagantiškas, jog Irako diktatorius Saddamas Husseinas, garsėjęs meile auksui ir brangakmeniams, juos išvydęs arba sprogtų iš pavydo, arba išraustų iš gėdos.

Kiti atvirai tyčiojasi iš Turkijos pirmosios poros rūmų architektūros, juokdamiesi, kad jie labiau primena traukinių stotį Kinijoje, o ne didingą statinį, kuris, remiantis sumanymu, turėtų sukelti minčių apie didingą Osmanų imperijos praeitį.

— Matthew Fraser (@frasermatthew) July 19, 2016

Statinys, dar žinomas kaip Baltieji rūmai, galiausiai kainavo dvigubai brangiau nei pirminis planas, tačiau prezidentas T. R. Erdoganas kritiką atmeta, pateikdamas, švelniai tariant, nenuginčijamą argumentą – esą ši jo rezidencija padeda formuoti palankų Turkijos įvaizdį pasaulio akyse.

Paklaustas, kodėl jam prireikė naujos prezidentinės rezidencijos, R. T. Erdoganas pareiškė: senoji rezidencija, kur jis gyveno eidamas ministro pirmininko pareigas, pilna tarakonų. Prezidentui tokie įnamiai pasirodė, švelniai tariant, nepriimtini.

Prasidėjus rūmų statyboms, iš pradžių skelbta, kad bus naudojamos tik „natūralios“ statybinės medžiagos iš Turkijos. Anot oponentų, realybė nuo rožinių planų skyrėsi kaip diena ir naktis. Išsiaiškinta, kad stogo danga atgabenta net iš Vokietijos, o žaliasis marmuras, kuriuo puošti svečiams skirti apartamentai – pirkinys iš Indijos.

Statybinių medžiagų rūmams pirkta ir Jungtinėje Karalystėje. Prancūzijoje bei Italijoje. Net ir medžiai, kuriais apsodintos rezidencijos prieigos – ne paprasti lapuočiai, o žaluma, atvežta specialiai iš Italijos ir Olandijos.

T. R. Erdoganas rūmus, kuriuose gyvena su šeima, vertina labai pragmatiškai ir paprastai – kaip atlyginimą už pastangas, atvedusias jo valdomą šalį į šviesesnį rytojų. Tie, kurie situaciją vertina objektyviai, laikosi visiškai kitos nuomonės – protu nesuvokiamos prabangos rezidenciją jie įvardija kaip vis stiprėjančio autoritarizmo šauklį.

Per nepavykusį karinį perversmą T. R. Erdogano rūmus bombardavo naikintuvai F-16, tačiau apie padarytą žalą atstovai kol kas neatvirauja. Be to, šiuose rūmuose Turkijos prezidentas ne tik gyvena – čia įrengtas ir kontrolės centras bei generalinis štabas.

Kaip ir Baltuosiuose rūmuose, čia įrengtos specialios patalpos ir bunkeriai, kur nebaisus praktiškai joks pavojus – nei biologinis, nei cheminis, bei branduolinis.

T. R. Erdogano gyvenimo būdo ekstravagancija – iš dalies pirmosios šalies ponios Emine nuopelnas, kuriai puikiai sekasi maudytis prabangoje.

Bandymas, pasitelkus valdančiajai partijai prijaučiantį dienraštį, sukurti įvaizdį, kad 60 metų Turkijos prezidento žmona taupo kiekvieną pinigėlį ir propaguoja kuklų gyvenimo būdą, sprogo kaip didžiulis muilo burbulas – visi juokėsi.

Straipsnyje pasakojama, kaip Emine tvarkosi prezidento rezidencijos virtuvėje. Tiesą sakant, pateikiama tikrai absurdiškų faktų – pavyzdžiui, kaip iš citrinų ir obuolių odelių pirmoji Turkijos ponia gamina actą.

Emine taip pat detaliai dėsto, kaip iš alyvuogių ir datulių kauliukų gamina padažus. Straipsnyje užsimenama ir apie vis tautą užkrėtusią madą gerti baltąją arbatą, kurią pradėjo būtent pirmoji šalies ponia. Deja, fakto, kad Emine mėgstamos arbatos kilogramas kainuoja 1500 svarų (1794 Eur), straipsnio autoriai nemini.

Pasirodžius straipsniui, socialinėje žiniasklaidoje pirmoji Turkijos pora apšaukta hipokritais.

Keturis vaikus su Turkijos prezidentu užauginusi Emine garsėja neslepiama aistra dizainerių rankinėms ir drabužiams. Kai spalį su vyru oficialaus vizito lankėsi Briuselyje, paprašė apsaugos pasirūpinti, kad pašaliniai netrukdytų be pašalinių akių apsipirkti „Longchamps“ prekybos centre, kur ji išleido 1500 eurų. Tuo metu R. T. Erdoganas su Europos Sąjungos (ES) lyderiai ieškojo būdų, kaip išspręsti pabėgėlių krizę.

Šiais metais Emine pareiškė, kad Osmanų imperijos laikų haremai „įkvepiantys“ ugdymo centrai. Komentaras sukėlė itin audringą reakciją, tačiau netrukus jį aplenkė Tarptautinę moters dieną Turkijos prezidento išsakyta mintis, kad „moteris pirmiausia yra motina“.

Nepaisant to, pora kritikos sulaukia gana retai, nes už tokius dalykus galima be didelio vargo atsidurti kalėjime.

Nors Turkijos žmonės jau įprato prie prezidento rūmų ekstravagancijos, iš kur jis gavo tiek pinigų, lieka neįminta paslaptis.

Kaip skelbia žurnalas „Forbes“, 62 metų Turkijos prezidentas užima itin garbingą poziciją daugiausia uždirbančių politikų sąraše (jo metinės pajamos siekia 43,2 mln. svarų (51,67 mln. Eur)).

Skaičiuojama, kad jo turtas siekia net 139 mln. svarų (166,27 mln Eur). Analitikai sako, kad tokį pelną per daugybę metų sunešė išmanios investicijos į akcijas ir kiti protingi finansiniai sprendimai.
Turkijos prezidentui priklauso ir keti restoranai bei Ankaros futbolo komanda „Angels“. Dar viena įdomi detalė – R. T. Erdoganui priklauso ir vienas degtinės prekės ženklas.

Po nepavykusio karinio valdžios perversmo R. T. Erdoganas ėmėsi dar griežčiau kontroliuoti šalį, tad mažai tikėtina, jog skurdžiausiai gyvenančiųjų padėtis artimiausiu metu bent kiek pagerės.

Vertinant Europos Sąjungos standartais, du iš trijų vaikų Turkijoje gyvena skurde, teigiama ataskaitoje, kurią parengė „Bahcesehir“ universiteto ekonominių ir socialinių tyrimų centras.

Vaikų skurdo klausimu Pietų Europoje Turkija užima lyderės pozicijas – net 63 proc. jaunesnių nei 15 metų amžiaus turkų gyvena skurde.

Kalbant apie Rumuniją, kuri šiuo skaičiumi artima Turkijai, ten skurde gyvena 36 proc. vaikų. Graikijoje – 16,5 proc., o Italijoje – 12,4 proc.

Turkijos provincijoje žemiau skurdo ribos (mažiau nei už 3 svarus (3,59 Eur) per dieną) iš 20 mln. žmonių gyvena daugiau nei 2 mln.

Visoje šalyje metinis atlyginimas siekia apie 5 tūkst. svarų. Jungtinėje Karalystėje jis sudaro apie 21 tūkst. svarų (25,12 tūkst. Eur).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1549)